Lietuvos Kultūros Institutas
Aktualijų archyvas, Kultūros naujienos

Leidėjas Saulius Žukas: viskas banalėja, lėkštėja ir vienodėja

Lietuvos kultūros institutas

Vilniuje ketvirtadienį prasidėjusi 13-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė leidėjams atneša ne tik galimybę pristatyti savo metų veiklą, pabendrauti su skaitytojais, bendraminčiais, bet kaskart sukelia ir naujų iššūkių. Literatūros banalumas, originalumo trūkumas, kalbos, kad elektroninė knyga išstums tradicinę, didėjantys knygų pardavimai internetu – šių dienų leidėjų rūpesčiai. Apie tai, kokius laikus šiuo metu išgyvena leidėjai naujienų agentūrai ELTA papasakojo literatūrologas, literatūros kritikas, leidyklos „Baltos lankos” generalinis direktorius Saulius Žukas.

– Ar tiesa, kad Knygų mugė iš tikrųjų yra labai didelis paskatinimas, geras uždarbis knygų leidėjams ir knygų mugėje uždirbamas mėnesio pelnas? Kaip jūs vertinate Knygų mugę ir kokia jos reikšmė?

– Pirmiausia knygų mugė yra kultūros renginys. Nepamirškime šito. Kaip jau pavyksta leidėjams apsisukti – ar ten padaro pusės mėnesio, ar savaitės, ar mėnesio pelną – priklauso nuo to, ką turi tais metais parduoti. Jeigu tikrai geri autoriai, jie dar atvažiuoja, dar yra pristatomi, tai pirkimai padidėja. O, be to, aišku, čia yra pigiau. Tai visais atvejais, man atrodo, mes Vilniuje turime labai gerą balansą tarp to jau verslo ir tikros kultūros. Čia yra tikroji kultūrinė industrija.

– Bet kaip asmeniškai yra jūsų leidyklai?

– Labai norėčiau, kad mūsų mugės skaičiai būtų panašūs bent į praėjusius metus, nes pernai mums buvo labai geri metai. Tai slapta tikiuosi, kad dar truputį kils aukštyn, bet šiaip tai situacija knygų rinkoje yra negera.

– Kodėl?

– Dėl to, kad labai banalėja, viskas lėkštėja, labai vienodėja, tokių rimtų knygų, aišku, kalbu apie tai, kas man įdomu, nėra. Panašių knygų prieš kokius 5-6 metus parduodavome daugiau. Nemanau, kad žmonės visai pasikeitė, kažkokie vis tiek vyksta pokyčiai. Aišku, akademinė literatūra daugiau pereina į internetinę erdvę, šitas momentas yra, bet aš dabar kalbu apie tą „banalizavimą”. Net ir grožinės literatūros.

– Kokios dabar yra „einamiausios” knygos?

– Patarimai sodui, daržui, rankdarbiai. Čia neironizuoju. Rimtesnė, solidesnė literatūra, manau, šiandien labai sunkiai skinasi kelią, nes rėmimų negausi arba jie bus labai nedideli, bibliotekos neperka arba perka labai nedaug lyginant su ankstesniais laikais. Dėl to leidykloms, kurios rūpinosi ta solidesne literatūra, šita dalis mažėja. Bent jau mūsų leidykloje tai matau.

– Galima sakyti, kad skaitytojas keičiasi. Kaip per pastaruosius porą metų jis keitėsi?

– Skaitovo skonis per porą metų nepasikeičia. Kažkas kita yra. Sakau, galbūt yra tokia bendra kultūros „banalizacijos” banga. Nežinau, gal atsilaikys, nes gerų knygų visuomet reikia.

– Kokios įtakos turi elektroninių knygų populiarėjimas?

– Pas mus bent jau kol kas nedaug skaito „iphonuose” (išmaniuosiuose telefonuose. – ELTA). Labiau gal skaito akademines knygas, tam tikrą klasiką, klasikinius tekstus, kurių galbūt jau šiandien nebereikia versti, nes žmonės kalbas pramoko. Bet grožinė literatūra arba tas, kas po ranka, norėtųsi ką nors prieš miegą paskaityti, man atrodo, knyga liks. Joks „ipadas” (planšetinis kompiuteris. – ELTA) tokio malonumo rankose nesukelia.

– Rimtos konkurencijos iš elektroninių knygų nejaučiate?

– Mes patys jas esame pasiruošę daryti ir kai tiktai bus sutvarkyta mūsų teisinė bazė, kai tas kopijavimas bus irgi reglamentuotas, prasidės normalus gyvenimas, mes galėsime duoti į šitą rinką, esame starto būsenos. Vadinasi, tas produktas su kuriuo einame į spaustuvę, yra faktiškai primityvus, bet elektroninis knygos egzempliorius.

– Tai kokie sunkumai yra Lietuvoje, kad leidėjai galėtų laisvai leisti knygas?

– Knygos, knygų kainos. Man atrodo, keičiasi visa pardavimo struktūra, nes iš dalies pardavimas pereina iš knygynų į elektroninę erdvę. Jeigu kalbant apie elektroninius dalykus, tai, kaip šiandien perkamos knygos Lietuvoje, yra aktualesnis dalykas. Kiekvienais metais daugėja elektroniniu būdu nusipirktų knygų. Ne pačių elektroninių knygų, bet knygos, kurios parduodamos per elektronines parduotuves. Leidyklos turi savo elektronines parduotuves.

– Koks galėtų būti elektroniniu būdu nuperkamų knygų augimas, tiražas?

– Skaičių neturiu, bet galiu kalbėti tiktai apie mūsų leidyklos. Jis lipa kartais didėdamas dvigubai per metus ir panašiai. Taigi manau, kad čia yra tam tikra perspektyva. Ką gi – žmonės galbūt knygos nepavarto, kas būtų tikrai patogu knygyne, bet kaina patrauklesnė.

– Gal tikrai taip yra patogiau ir pigiau leidėjams?

– Leidėjams didelio skirtumo nėra, kaina panaši. Leidėjams nesvarbu, vieną egzempliorių knygos – ar tai elektroniškai, ar popieriniu būdu, ar dar kaip nors – vis tiek reikės padaryti. Naujausios tendencijos yra, jog mokomoji literatūra pereis į elektroninę formą, popieriaus tarsi nereikės, bet labiausiai pažengusios šalys grąžina popierinę knygą greta elektroninės. Kaip sakant, turi būti elektroninė versija, bet ir popierinė versija su savo specifika. To nedramatizuoju.

– Tai galima patvirtinti ar paneigti tą mitą, kad elektroninės knygos kada nors popierinę knygą išstums, ar, jūsų manymu, to nebus?

– Man malonu liesti popierių ir viršelį. Elektroniniu būdu tokių dalykų neišgausi, neturėsi tokio malonumo. Perspektyvinis momentas yra svarbus.