Lietuvos kultūros institutas išleido naująjį kultūros žurnalo * as a Journal numerį – „Escape As a Journal“ (Pabėgimas, išsigelbėjimas kaip žurnalas – anglų k.). Aštuntasis dukart per metus pasirodančio žurnalo numeris yra inspiruotas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio.

Kviestinis šio numerio sudarytojas yra filosofas, rašytojas ir Šiuolaikinio meno centro kuratorius Edvardas Šumila, šiuo metu studijuojantis Niujorko Naujosios socialinių tyrimų mokyklos (The New School for Social Research) doktorantūroje. Žurnalo dizainą kūrė Vytautas Volbekas.

Anot nuolatinės žurnalo redaktorės Kotrynos Lingienės, „Escape As A Journal“ – pirmasis žurnalo istorijoje numeris, inspiruotas vieno asmens. „Tai pabrėžia ne tik žurnalo koncepcijos, bet ir šios asmenybės universalumą. Tuo pačiu dėsninga, kad pradėję nuo miško ir kosmoso tyrimų ir apmąstymų, paklajoję Lietuvos ir pasaulio garsovaizdžiais, pačiupinėję kūniškumą, atmintį ir Kitą, nusilenkę poezijai, pasiekėme Čiurlionį, kurio pasauliuose simboliškai dera visos šios temos“, – teigė K. Lingienė.

Pabėgimas su Čiurlioniu

Pasak sudarytojo, žurnalo pavadinimas „Escape as a Journal“ atsirado netikėtai ir palaipsniui, tačiau galiausiai sujungė pabėgimo/atsiplėšimo aspektą iš keleto skirtingų rakursų: „Nuo pat šio sumanymo pradžios buvo aišku, kad žurnalas nesivadins „Čiurlionis as a Journal“, nes tuomet jis taptų uždarytas į šio menininko reprezentaciją – į dar vieną jo „įrėminimą“. Minime Čiurlionio sukaktį, esame jį pavertę tam tikru simboliu, o ir pačiame meno lauke neišeina šios figūros apeiti, neįmanoma nuo jo pabėgti. Žurnalas bando čiuopti šią dinamiką: pabėgimas yra ne „nuo“, bet „su“ Čiurlioniu. Kitaip tariant, Čiurlionio figūra yra tam tikras neišvengiamas fonas, per kurį apmąstoma tapatybė, vaizduotė ir šios „pabėgimo“ strategijos. Norisi išsilaisvinti ir jo buvimą žurnale paversti labiau efemerišku, struktūruojančiu kitas menines praktikas ir tekstus, juos informuojančiu ir permąstančiu“, – santykį su numerio objektu apibrėžė E. Šumila.

Meno kritiko,  žurnalo e-flux vyr. redaktoriaus Beno Easthamo tekstas Čiurlionį kontekstualizuoja platesniame meno istorijos lauke, kartu užklausiant, ar verta jį dėti į tam tikrą laikotarpį ar srovę. Filosofė Chiara Bottici (JAV) į Čiurlionį žvelgia iš įsivaizduojamybės (imaginal) koncepcijos perspektyvos, o Dmitrijus Nikulinas (JAV), analizuodamas italų poeto Giuseppe Ungaretti eilutę, nurodo į Čiurlionį kaip į papildomą perskaitymo galimybę. Šie tekstai, kaip ir menotyrininko bei kuratoriaus Valentino Klimašausko esė, liudija Čiurlionio etoso inspiruotą meninę tikrovę.

Menininkė Goda Palekaitė specialiai šiam numeriui sukūrė tekstinį darbą, keturiomis dalimis pasklidusį po žurnalą, kuriame galima spekuliatyviai ir alternatyviai pažvelgti į tam tikrus Čiurlionio asmenybės aspektus – jo tapatybę, kalbą, mediumą, su kuriuo jis dirbo, santykį su Sofija bei pačia istorija.

Kino tyrėjo Luko Brašiškio pokalbis su menininku Deimantu Narkevičiumi ne tik paliečia svarbią kosmologinę kūrybos sritį, tačiau praplečia ją ir technologinio nerimo rakursais. Šis tekstas taip pat leidžia pažvelgti į pirmą kartą publikuojamas paties Čiurlionio XX a. pradžioje darytas fotografijas, kurios palydi ir D. Narkevičiaus filmą „Revisiting Solaris“.

Žurnalą palydi stipri ikonografinė medžiaga, kuri tekste pasirodo kaip nedidelės iliustracijos, tačiau galinėje leidinio dalyje tampa albumu, leidžiančiu kokybiškai susipažinti su jame naudojamais vaizdiniais ir vizualiais tekstais.

„Escape As a Journal“ pasakoja ir susitikimo su Čiurlionio figūra ir jo pamatymo istorijas: viena jų yra japonų tyrėja Yumiko Nunokawa, kuri per Čiurlionį atranda Lietuvą; jos patirtis susijungia su Jono Meko „Atsiminimais iš kelionės po Lietuvą“, kuriuos taip pat palydi Čiurlionio muzika. Kompozitoriaus ir muzikologo Šarūno Nako balsas žurnale tampa kritiniu Čiurlionio permąstymu ir labiausiai biografine numerio dalimi.

„Escape as a Journal“ viršelyje – Donato Jankausko-Duonio darbas „Marčiurlionis“ (fotografija, 1999). Pasak E. Šumilos, skulptūrą, instaliacijas ir įvairias kitas medijas savo kūryboje pasitelkiantis menininkas pripažįsta, kad jo kūrybos šaknys slypi santykyje su M. K. Čiurlionio figūra (ši tema plačiau nagrinėjama žurnale publikuojame Astos Vaičiulytės interviu).

9-asis numeris – tarp meno, realybės ir performanso

Nuo 2021 m. Lietuvos kultūros instituto anglų kalba leidžiamas žurnalas * as a Journal yra skirtas kultūra besidomintiems pasaulio skaitytojams. * as a Journal atveria išskirtinę kultūrinio bendradarbiavimo erdvę, kurioje Lietuvos ir užsienio šalių kūrėjai, kuratoriai ir tyrėjai susitinka apmąstyti aktualių temų, kviesdami į jas pažvelgti iš netikėtų perspektyvų. Žurnalas pavadinimą keičia kartu su nagrinėjama tema. Skaitytojai jau buvo kviečiami pažinti mišką, kosmosą, garsovaizdžius, kūniškumą, atmintį, kitybę, poeziją.

Devintojo * as a Journal numerio kviestinė sudarytoja yra šiuo metu Berlyne gyvenanti Niujorko performanso meno bienalės PERFORMA kuratorė Defne Ayas. Kartu su kuratoriumi Job Piston ji programuoja ir šiemet bienalėje pristatomą performanso programą „Lietuvos paviljonas be sienų“. Vasarą pasirodysiantis žurnalo numeris tyrinės santykius tarp meno, realybės ir performanso – kaip pastarasis formuoja mūsų supratimą apie politiką ir atvirkščiai.

Naująjį numerį Lietuvoje galima įsigyti interneto svetainėje www.asajournal.lt, taip pat MO muziejaus knygyne. Užsienyje žurnalą platina „Public Knowledge Books“, visus prekybos taškus rasite www.asajournal.lt.