Pasaulio leidyklos išleis 25 naujas Lietuvos autorių knygas
Pasaulio skaitytojai netrukus turės galimybę susipažinti su 25 naujomis Lietuvos autorių knygomis, išverstomis į 19 kalbų.
Lietuvos kultūros instituto (LKI) vykdomo Vertimų finansavimo konkurso 2025 m. I etapo lėšos paskirtos dviejų poezijos knygų, 9 romanų, vieno meninio albumo, teatro bendruomenei skirto vadovo, dokumentinių menininko užrašų, specialios Lietuvos literatūrą reprezentuojančios publikacijos literatūriniame žurnale ir 10 iliustruotų vaikiškų knygų vertimui ir leidybai.
Kalbų įvairovė įspūdinga: tarp atrinktųjų finansuoti 4 knygos bus verčiamos į latvių, po 2 į baltarusių, japonų, vokiečių ir po vieną į albanų, anglų, azerų, čekų, danų, estų, ispanų, italų, kartvelų, korėjiečių, makedonų, nyderlandų, prancūzų, švedų ir ukrainiečių kalbas.
Šiam konkurso etapui paskirstyta 62 200 Eur LR valstybės biudžeto lėšų. Pavasariniame konkurso etape, kuris bus paskelbtas kovo mėnesį, atrinktiems užsienio leidėjams bus paskirstyta dar beveik 40 tūkst. Eur. Išsamius finansuotų vertimų sąrašus rasite čia:
Pasak LKI direktorės Julijos Reklaitės, Vertimų finansavimo konkursas yra integrali Instituto veiklų ekosistemos grandis: „Knygų vertimai ir pačios knygos pasaulio skaitytojų rankose atsiranda kaip mūsų nuoseklaus darbo su Lietuvos literatūros vertėjais, leidėjais, leidybos profesionalų vizitais į Lietuvą, literatūros tendencijų ir paramos galimybių pristatymo tarptautinėse knygų mugėse, kultūros atašė tinklo veiklos, koncentruoto šalies prisistatymo „fokus“ projektuose dalis. Kiekviena knyga savo ruožtu tampa langu į mūsų šalies kultūrą, istoriją ir kūrybinį kontekstą“.
„Labai džiugu, kad užsienio leidyklų susidomėjimas auga, ką matome ir iš jų pasirenkamų žanrų įvairovės, ir iš jau išleistų knygų sklaidos, pristatant autorius įvairiose platformose, tarptautiniuose literatūros renginiuose“, – teigė J. Reklaitė.
Taip pat svarbu paminėti, kad vertimai yra ilgalaikio LKI ir kitų Lietuvos literatūros ir leodybos profesionalų darbo rezultatas.
Poezija ir modernioji klasika
Pasaulinės poezijos leidėja iš Jungtinės Karalystės – leidykla „Bloodaxe Books“ 2025 m. išleis Tomo Venclovos eilėraščių rinkinį „Eufemidžių giraitė“, eilėraščius į anglų kalbą verčia net trys vertėjai – Ellen Hinsey, Diana Senechal ir Rimas Uzgiris. Trikalbę poezijos knygą „Iš Šiaurės Jeruzalės“, kurią sudarys po du 22-jų Lietuvos poetų eilėraščius žydų tema, išleis Vokietijos leidykla „Mediathoughs Verlag“. Eilėraščiai bus publikuoti lietuvių, hebrajų ir vokiečių kalbomis, į vokiečių kalbą juos verčia vienas labiausiai patyrusių poezijos vertėjų Cornelius Hellis iš Austrijos. Abiejų poezijos knygų leidimai bus paremti konkurso lėšomis.
Nuolatinio užsienio leidėjų dėmesio sulaukia lietuvių moderniosios prozos klasikai. 2024 m. konkurso parama buvo skirta dviem Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimams (į estų ir į vokiečių kalbą) bei Jurgio Kunčino „Tūlos“ vertimui į albanų k. Šiemet Ričardo Gavelio romaną „Jauno žmogaus memuarai“ išleis Ispanijos leidykla „Asociación La Tortuga Búlgara, į ispanų kalbą jį verčia iš Kosta Rikos kilusi ir jau kelis dešimtmečius Lietuvoje gyvenanti vertėja Chordana Gonsales Krus. Jurgio Kunčino „Tūlą“ rengiasi išleisti estų leidykla Kultuurileht. Šį kultinį sovietmečio saulėlydžio romaną į estų kalbą vers lietuvių literatūros ekspertė ir produktyviausia vertėja Tiina Kattel.
Konkursą pasiekė įdomi paraiška iš Japonijos – leidykla „Green seed books“ ketina išleisti lietuvių vaikų literatūros klasikės Vytautės Žilinskaitės knygą „Robotas ir peteliškė“, iliustruotą Stasio Eidrigevičiaus. Ją į japonų kalbą išvers Tokijo užsienio studijų universiteto ir Osakos universiteto mokslininkė bei dėstytoja, lietuvių kalbos vadovėlių, daugybės mokslinių publikacijų apie Lietuvos politiką, visuomenę, kultūrą ir literatūrą autorė Eiko Sakurai.
Lietuvos meno klasikai priskirtinas ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio albumas-katalogas „Tapyba“, kurį rengia Ukrainos leidykla „Helvetica“. Čiurlionio kūrybą apžvelgiančius straipsnius, išsamų kūrinių katalogą ir kitus albumo tekstus į ukrainiečių kalbą vers šiuo metu aktyviausia lietuvių literatūros vertėja į ukrainiečių kalbą, daugiau nei du dešimtmečius Lvive gyvenanti lietuvė Beatričė Beliavciv. Neslūgsta dėmesys ir Jono Meko kūrybai – pusšimčio puslapių apimties jo užrašų knygą „Scrapbook of the Sixties: Writings 1954-2010“ publikuos Italijos leidykla „Quodlibet“. Iš anglų į italų k. knygą verčia italas Giuseppe Lucchesini.
Prancūzijos leidykla „Les Éditions Bleu et Jaune“ išleis Danutės Kalinauskaitės romaną „Baltieji prieš juoduosius“, kurį išvers Paryžiuje gyvenanti vertėja Miglė Dulskytė.
Nuolatinis kaimynių dėmesys
Tradicija tapęs Latvijos ir Estijos leidėjų dėmesys naujausiai lietuvių literatūrai – didžiausias vertėjų ir eksperčių, latvės Dacės Meiere ir estės Tiinos Kattel nuopelnas.
Dacės Meieres dėka Latvijos skaitytojai, prabėgus vos porai metų po knygų pasirodymo Lietuvoje, didžiausio atgarsio sulaukusius lietuvių rašytojų kūrinius jau gali skaityti latvių kalba. Išvertusi visus Kristinos Sabaliauskaitės istorinius romanus, vertėja kibo į Manto Adomėno „Monetą & labirintą“ (pirmoji dalis, taip pat išversta Dacės, pasirodys šį pavasarį, antrąją dalį ketinama išleisti šių metų lapkritį). Populiarius Lietuvoje romanus Latvijoje leidžia leidykla „Zvaigzne ABC“.
Dar vienas nuolatinis lietuvių literatūros leidėjas Latvijoje „Jāņa Rozes apgāds“ rengiasi išleisti naujausią Kotrynos Zylės knygą – suaugusiam skaitytojui skirtą romaną „Mylimi kaulai“, kurį taip pat vers Dacė Meiere. Ji išvertusi ir dar du šios autorės kūrinius paaugliams „Sukeistas“ (2019) ir „Siela sumuštinių dėžutėje“ (2023), kuriuos taip pat išleido leidykla „Jāņa Rozes apgāds“. Visi vertimai gavo Vertimų finansavimo konkurso paramą.
Sėkmingiausi lietuvių autorių vaikams skirti kūriniai taip pat labai greitai atsiduria Latvijos ir Estijos knygynuose. Pernai abi vertėjos į savas kalbas išvertė Mariaus Marcinkevičiaus ir Linos Itagaki grafinį romaną „Mergaitė su šautuvu“ (Latvijoje knyga pasirodė 2024 m., Estijoje ją planuojama išleisti šiemet). Kiek anksčiau – 2020 m. Latvijoje ir 2022 m. Estijoje – publikuoti sėkmingiausio Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinio romano „Sibiro haiku“ vertimai.
Šiemet finansavimas skirtas ir naujų vertėjų į latvių kalbą darbams. Gabijos Grušaitės romaną „Grybo sapnas“ išvers Una Alksne, išleis leidykla „Vārdu vārti“, Jurgos Vilės ir Agnės Nananai vaikišką paveikslėlių knygą „Kašalotų radijas“ – latvių rašytoja ir vertėja Jana Rūce (pseudonimu Jana Egle), ją išleis vaikiškų knygų leidykla „Baltais valis“.
Ambicingi Prahoje įkurtos baltarusių leidyklos planai
2024 m. Lietuvos literatūros vertimų finansavimo konkurso lėšomis buvo paremti trys vertimai į baltarusių kalbą, skirti už Baltarusijos sienų įsikūrusioms leidykloms: Giedrės Kazlauskaitės poezijos rinktinės (išleido Vilniuje įkurta leidykla „Pflaumbaum“), Antano Škėmos „Baltos drobulės“ ir Jurgio Kunčino „Tūlos“ vertimai, kuriuos išleido vertėjo Siarhėjaus Šupos Prahoje įsteigta leidykla „Vesna Vaško“.
Vertėjas Siarhėjus Šupa pasakoja, kad jis su bendraminčiais užsibrėžė išleisti geriausių Lietuvos šimtmečio knygų šimtuką, kurį atrado 2018 m. paskelbtą dienraštyje „Lietuvos rytas“. Pirmąja šimtuko knyga tapo dar Baltarusijoje 2019 m. išleistas Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ (į baltarusių kalbą jį išvertė Paulina Vituščanka, išleido leidykla „Lohvinau“). Persikėlęs į Prahą Siarhėjus su bendraminčiais įkūrė leidyklą ir ėmėsi toliau įgyvendinti ambicingą sumanymą. Per dvejus metus išėjo minėti Antano Škėmos ir Jurgio Kunčino romanai, o šiemet leidykla išleis pirmąsias dvi Kristinos Sabaliauskaitės tetralogijos „Silva rerum“ (jas verčia Siarhejus Šupa) dalis, kurių vertimui taip pat skirta lėšų.
Knygos, kurios keliauja
Į tokių po pasaulį keliaujančių lietuviškų knygų, kaip „Vilniaus pokeris“, „Tūla“, „Sibiro haiku“, Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“, Alvydo Šlepiko „Mano vardas – Marytė” Kęstučio Kasparavičiaus paveikslėlių knygos vaikams gretą įsirašė Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės „Akmenėlis“ (2020, leidėjas „Tikra knyga“) – jautri ir drąsi paveikslėlių knyga, pasakojanti vaikams tamsiausią Lietuvos istorijos puslapį – apie Vilniaus geto gyventojų likimus. Lietuvos kultūros institutas jau yra parėmęs jos vertimus į aštuonias kalbas. 2025 m. konkurso parama skirta dar dviem jos vertimams: į danų kalbą (vertėjas Stefan Anbro, leidėjas „Straarup & Co“) ir į japonų kalbą (vertėja Aya Kimura, leidėjas „Choubunsha Publishing co“). Šiemet knyga pasirodys ir Ukrainoje, jos leidimas taip pat finansuotas konkurso lėšomis.
Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės knygos „Laimė yra lapė“ kelionių maršrutas taip pat įspūdingas, ją gali perskaityti Azerbaidžano, Armėnijos, Estijos, Lenkijos, Makedonijos, Ukrainos, Jungtinių Amerikos valstijų vaikai. Šiemet vertėjos Annos Sedláčkovos, leidėjo Nakladatelství Paseka ir Vertimų finansavimo konkurso jungtinėmis pastangomis su šios Lietuvos vaikų pamėgtos paveikslėlių knygos herojais susipažins ir Čekijos vaikai. Kęstučio Kasparavičiaus knygų geografija pasipildys albanišku jau daug šalių apkeliavusios paveikslėlių knygos „Meškelionė. Didžioji kalėdinė Meškinų šeimynos kelionė aplink pasaulį“ leidimu Albanijoje (vertėja Ajsela Koka, leidėjas Dritan Publishing House).
Vertimų skatinimo programa vykdoma nuo 2001 m. Per šį laikotarpį finansuota daugiau nei 650 knygų vertimai į 43 pasaulio kalbas. Paremti vertimai: