Geteborgo haiku

(arba – Keli prisiminimai apie grafinės novelės „Sibiro haiku“ autorių Jurgos Vilės ir Linos Itagaki dalyvavimą Geteborgo knygų mugėje)

Įtaigiausiai apie šį Geteborgo nuotykį, visus sutiktus švedus, lietuvius ir šarkas  Jurga ir Lina papasakojo štai čia. Tuo tarpu Lietuvoje „Aukso žuvų“ išleista „Sibiro haiku“ toliau renka titulus: vos prieš keletą dienų paskelbta, kad grafinė novelė pateko į Metų knygos rinkimų knygų vaikams penketuką (ji jau pelnė 2017-ųjų meniškiausios ir geriausios knygos vaikams ir paaugliams apdovanojimą). Įdomu, ar pačios „novelistės“ klausia savęs, kodėl pirmasis jų kūrinys sulaukė tokio pripažinimo? Joms grįžus iš Švedijos, pabandėme apie tai pasikalbėti neeiliuotai.

Lokalu ar globalu

Į rugsėjo 27-30 dienomis Geteborge vykusią didžiausią ir svarbiausią Šiaurės Europoje knygų mugę J. Vilė ir L. Itagaki atvežė savo istoriją apie Sibiro tremtį, pateiktą per vaikišką pasaulio suvokimo prizmę. Natūralu, kad Lietuvoje kilo klausimų, ar tokį turinį įmanoma (ir „dera“) perteikti vaikams ir dar – komiksų forma, tačiau į juos yra atsakyta išpirktais tiražais ir garbingais apdovanojimais. Knyga pradėjo sparčiai keliauti ir už Lietuvos ribų – džiaugiamės pranešimais, kad ja susidomėjo Italijos, Prancūzijos ir kitų šalių leidyklos – bet norisi klausti, ar užsienio skaitytojams (ypač – mažiesiems) yra žinomi mūsų istorijos vingiai, ar jiems pakanka konteksto?

Knygos autorės kol kas dar tik laukia kitomis kalbomis skaitančiųjų reakcijų: „Nors knyga jau išversta į anglų ir prancūzų kalbas, beveik pusė knygos – į švedų kalbą, o taip pat šiuo metu dar verčiama ir į italų, realiai kitų šalių skaitytojai jos dar neskaitė (nebent leidėjai, skaitantys rankraštį angliškai). Todėl daugiausia užsieniečių dėmesio ir reakcijų susilaukia Linos iliustracijos. Sužinoję apie ką kalba knyga, žmonės žavisi idėja, tema, jos „hibridiniu“ žanru“, – pasakoja Jurga.

Grafinėje novelėje „Sibiro haiku“ savo tėčio patirtis sudėjusi autorė pripažįsta, kad knygos temą galima vadinti lokalia, bet svarbiausia yra tai, kaip ji pateikta. „Abi su Lina jaučiamės pasaulio pilietėmis, rašydamos ir piešdamos taip pat. Pasaulio pulsas mums svarbus. Todėl ši lokali istorija gali būti perskaityta kaip labai universali. Juk joje svarbiausia ne istoriniai faktai ir datos, o Žmogus. Be to, tremtis, nesavanoriškas namų palikimas šiandien ir vėl yra labai aktuali tema“, – svarstė autorė.

J. Vilė ir L. Itagaki Geteborge ne tik pristatė savo knygą, bet ir dalyvavo diskusijoje apie grafinės novelės žanro svarbą šiuolaikiniuose pasakojimuose, pasakojimo vaizdais ir skaitytojų amžiaus ryšius.

„Lietuvoje komiksai dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Tai buvo viena iš pokalbio temų: apie komiksų įtakas mūsų kūrybai, kurių realiai Lietuvoje nelabai patyrėme“, – mugės diskusiją prisiminė Jurga Vilė. „Su kolege rumune Sorina Vazelina kalbėjome apie tai, kaip šis žanras leidžia prisiliesti prie itin subtilių temų (benamiai, abortai, suteneriai, organų pardavėjai ir pan.), svarstėme, kodėl istoriniai komiksai dabar tokie populiarūs, kaip galime jais prabilti į jaunesnius skaitytojus. Įdomu tai, kad Rumunijoje komiksai egzistavo gerokai seniau, dar prieš komunistinį rėžimą, o ir dabar paplitę žymiai plačiau nei Lietuvoje“, – prisiminė Jurga.

Susitikimai

Geteborge susitiko ne tik grafinė novelė „Sibiro haiku“ su potencialiais skaitytojais, leidėjais ir kolegomis iš įvairiausių pasaulio šalių. „Pirmiausia susitikome mes, Lina ir aš, taip, kaip anksčiau nebuvome susitikusios: kelionėje ne po Lietuvą, o į užsienį, lėktuvu. Darbas, ilgi pokalbiai, naujos idėjos, nauji projektai sklandė ore“, – pasakojo J. Vilė.

Atsitiktinai mugės savaitgalį Geteborge svečiavosi ir „Sibiro haiku“ vertėja į švedų kalbą Dovainė Žemgulytė, gyvenanti Švedijoje nuo vienuolikos metų. „Dovainė – energijos pliūpsnis, nuostabi erudicija, nuoširdumas. Susitikome ir mūsų knygos vertimo į švedų kalbą redaktorių švedą, poetą Joną Ellerströmą, itin retą paukštį. Seminare kartu su mumis dalyvavusi rumunė S. Vazelina – nenušlifuotas grynuolis. Ir, žinoma, vietos lietuviai: puikūs, palaikantys, atidūs, smalsūs, žingeidūs“, – dalijosi „Sibiro haiku“ autorė.

P.S. Lietuvės Geteborge surengė ir popierinių gandrų lankstymo dirbtuves. Po dirbtuvių gandrai, pasak Jurgos, išskrido į šiltesnius kraštus. „Tai dėsninga. Staiga pajutome, kad žiema jau visai čia pat“.

Lietuva Geteborgo knygų mugėje pristatoma nuo 2005 m. Iki šiandien buvo pristatytos Jurgos Ivanauskaitės, Sigito Parulskio, Eugenijaus Ališankos, Tomo Venclovos, Jurgio Kunčino, Vaivos Grainytės, Rimvydo Širvinsko, Paulinos Eglės Pukytės ir kitų autorių kūriniai. Geteborgo knygų mugė yra didžiausias ir svarbiausias tarptautinis literatūros renginys Šiaurės šalyse. Mugę kasmet aplanko apie 100 tūkstančių lankytojų, į programą kasmet įtraukiama daugiau nei 3000 įvairių renginių. 2018 metų knygų mugės temos: pagarba, žiniasklaida ir atvaizdai. Leidinio pristatymą Geteborgo knygų mugėje rėmė Lietuvos kultūros institutas. Organizavo Lietuvos kultūros atašė Šiaurės šalyse.

Živilės Etevičiūtės nuotr.