Teatras Lietuvoje žinomas nuo XVI a., kai dvaruose ir Vilniaus universitete pradėta rodyti vaidinimus. Tačiau lietuvišką teatrą pradėta kurti tik XIX a. pabaigoje. Carinei Rusijai tuo metu priklausiusiose Lietuvos teritorijose, dar galiojant lietuvių kalbos ir rašto lotyniškais rašmenimis draudimui, imta organizuoti „Lietuviškuosius vakarus“.
Pirmosios dramos Lietuvoje buvo sukurtos Jėzuitų mokyklinio teatro vaidinimams XVI-XVIII amžiuje. Lotyniškai parašytos dramos atspindėjo Baroko epochos kultūrai ir visuomenės ugdymui svarbias vertybes: tarp jų – kuo giliau pažinti valstybės istoriją, įprasminti aktualijas.
Cirko menas, kaip dauguma kitų, šiandien yra itin tarpdiscipliniškas ir sunkiai apibrėžiamas. Vis dėlto istorijos ir formos atžvilgiu jį galima skirstyti į tris grupes: tradicinį, modernų ir šiuolaikinį. Viešame diskurse įprasčiau matyti du cirko polius – tradicinį ir šiuolaikinį. Vis dėlto tai ne visai tikslu.