Lietuvos Kultūros Institutas

Apie 2017 m. Vilniaus knygų mugę

18-osios Vilniaus knygų mugės tema: Lietuviški ženklai pasaulyje. Artėjančios Vilniaus knygų mugės tema atskleis mugės lankytojui, kiek daug lietuviškų vardų garsina Lietuvą pasaulyje.

Lietuviški ženklai – tai Lietuvos žmonės, išsibarstę po daugelį pasaulio žemynų, savo kūryba, mokslu, atradimais, idėjomis turtinantys kitų šalių kultūrą, meną ar mokslą, o tuo pačiu paliekantys ryškius pėdsakus ir įvairialypiame Lietuvos kultūros paveiksle. 2017-ųjų Vilniaus knygų mugė mėgins atrasti lietuviškus ženklus pasaulyje bei juos perskaityti, o tuo pačiu – pamatyti kiek daug esame atradę, sukūrę, patyrę, kiek daug pasaulyje yra Lietuvos.

Birutė Galdikas, Emanuelis Levinas, Jonas Mekas, Jurgis Mačiūnas, Samuelis Bakas, Stasys Eidrigevičius, Mirga Gražinytė Tyla, Ona Šimaitė, Tomas Venclova, Algirdas Julius Greimas, Marija Gimbutienė, Violeta Urmanavičiūtė Urmana, Kristina Sabaliauskaitė, Jurgis Baltrušaitis, Ignas Šeinius, Dalia Staponkutė , Valdas Papievis bei daugelis kitų – tai Lietuvos šviesuolių išausto paulio paveikslas, kurio pasakojimus nagrinėsime Vilniaus knygų mugėje, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Vilniaus knygų mugė – pagrindinė leidėjų, autorių ir skaitytojų susitikimų ir bendravimo vieta, reikšmingas kultūros renginys Lietuvoje, didžiausia knygų mugė Baltijos šalyse. Mugėje svarbiausia – tai skaitytojai, autoriai, knygos, bendravimas ir kultūriniai renginiai. Mugės dalyviai – leidyklos, knygų prekybininkai, užsienio šalių kolektyviniai stendai, mokslo institutai, aukštųjų mokyklų leidybos centrai, visuomeninės organizacijos, kultūros centrai, žiniasklaidos priemonės, muziejai ir galerijos, kt. Pagrindinis Vilniaus knygų mugės bruožas – plati kultūrinė programa, kuri per keturias dienas pristato apie 400 įvairaus žanro renginių.

Vilniaus knygos mugės socialinė misija – skaitymo skatinimas.

Mugėje kasmet dalyvauja apie 300 leidyklų iš Lietuvos ir užsienio šalių, mugę per keturias dienas aplanko virš 60 tūkstančių lankytojų. Bendras Vilniaus knygų mugės plotas – virš 12 tūkstančių kv.m. Mugės metu vyksta knygų pristatymai, susitikimai su Lietuvos ir užsienio rašytojais, veikia meno parodos, diskusijų klubas, bibliotekų erdvė, įrengiamos televizijos ir radijo studijos, vyksta poezijos skaitymai Literatų svetainėje ir kiti renginiai.

Kuo ypatinga VILNIAUS KNYGŲ MUGĖ?

Vaikų literatūros salė. Šioje salėje pristatomos Lietuvos ir užsienio leidėjų knygos, skirtos vaikams ir paaugliams. Vaikai čia turi savo erdvę, kurioje gali nevaržomai žaisti ir skaityti, o jiems skirti renginiai „nesikerta“ su rimtesniais suaugusiųjų interesais ir vyksta specialiai įrengtoje „scenoje vaikams”.

Kūrybinė studija. Studija kviečia šeimas dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, skaitymuose, susitikimuose su knygų vaikams kūrėjais, iliustruotojais iš Lietuvos ir užsienio, o tuo pačiu – pažinti knygos kelią nuo seniausių laikų iki dabar, išmokti popieriaus gaminimo, knygos įrišimo būdų, iliustravimo technikų, skatinti mažuosius skaitytojus pamilti knygą. Kūrybinė studija įsikūrusi 4-oje Vaikų literatūros salėje.

Forumas – LRT studija. Nuolatinis mugės partneris – Lietuvos radijas ir televizija – tiesiogiai iš Forumo-LRT studijos transliuoja radijo laidas, filmuoja interviu su rašytojais, menininkais, kuria reportažus. Taip pat kiekvienais metais čia susitinka Diskusijų klubo žaidėjai – tai rimtų temų, intelektualaus pokalbio erdvė, kurioje diskusijos persipina su naujų leidinių pristatymais, iškeliamos aktualiausios visuomeninės, kultūrinės problemos. Klube diskutuoja garsūs Lietuvos ir užsienio kultūros, meno ir mokslo žmonės. Diskusijose kviečiami dalyvauti ir lankytojai.

Muzikos salė – 2015 metais duris atvėręs projektas išsyk tapo lankytojų mėgstama ir vertinama erdve. Čia pristatoma įvairiausios tematikos muzika – nuo hip hopo iki klasikinės, nuo roko iki folkloro, lankytojai bendrauja su žymiausiais šalies atlikėjais, kviečiami klausytis gyvo garso koncertų.

Literatų svetainėje ilgaisiais penktadienio ir šeštadienio vakarais skaitomos eilės su muzika, vynu ir vaizdo projekcijomis.

Bibliotekų erdvė. Lietuvos bibliotekininkų kuriama atvira ir kitokia biblioteka be sienų. Tai dar viena skaitymo, bendravimo ir renginių erdvė.