„Pavojingi ryšiai”. D. Stankevičiaus nuotrauka

Produktyviausias savo kartos režisierius Agnius Jankevičius (g. 1979) režisūrą studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur baigė bakalauro ir magistro studijas. Debiutinis jo spektaklis „Užribis“ (2001) pagal Viktoro Pelevino „Mėlynąjį žibintą“ apdovanotas Brno teatro mokyklų festivalyje kaip geriausias.  Jis rodytas ne tik Čekijoje, bet ir Nyderlanduose bei Rusijoje. Nuo 2010  m. A. Jankevičius dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 

Dirbdamas kaip nepriklausomas režisierius, A. Jankevičius sukūrė beveik keturias dešimtis spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, aktyviai dalyvauja įvairiuose teatro forumuose, akcijose bei festivaliuose, rengia pjesių skaitymus. Jo spektakliai buvo rodomi Baltarusijoje, Izraelyje, Suomijoje, Slovėnijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. 

Režisierių domina žmonės, atsidūrę už standartinės visuomenės ribų, ir tokio jų virsmo priežastys. A. Jankevičiaus spektakliams, kuriamiems ir pagal klasikinius, ir pagal šiuolaikinius literatūros kūrinius bei originalius scenarijus, būdingi deformuoti personažų įvaizdžiai, užaštrinta plastinė bei vokalinė raiška ir kritiška intonacija. A. Jankevičiaus spektakliai yra pelnę apdovanojimų Lietuvoje vykstančiuose teatro festivaliuose, o 2008 m. jo režisuotos monooperos „Izadora“ kūrybinė grupė įvertinta Auksiniu scenos kryžiumi. 

2012 m. režisierius kartu su buvusiais studentais įkūrė plataus meninio profilio sindikatą „Bad Rabbits“. Šis alternatyviojo teatro kolektyvas siekia būti partizanine opozicija tradiciniams teatro reiškiniams ir – o tai reta tarp Lietuvos teatro kūrėjų – scenoje atvirai reiškia kritišką politinę poziciją. „Bad Rabbits“ yra gatvės teatrų federacijos EFETSA (European Federation on Education and Traning in Street Arts) narys. Tiesa, aiški, net provokatyvi politinė pozicija ir socialinė kritika pastaraisiais metais tampa vis aštresnės ir kituose teatruose A. Jankevičiaus kuriamuose speltakliuose.  

Nacionaliniame Kauno dramos teatre A. Jankevičiaus sukurtas spektaklis „Pavojingi ryšiai“ (2019, koprodukcija su teatru „Mens Publica“) Christopherio Hamptono pjesėje vaizduojamus intymius XVIII a. pabaigos prancūzų visuomenės grietinėlės žaidimus paverčia XXI a. nepakitusių lyčių vaidmenų veidrodžiu. Savaip dar supaprastinęs kai kurias siužetines linijas, režisierius kalba (kaip visada) apie visuomenę ir jos dvejopus standartus. Šį kartą moralinius. Visuomenės modelis sutraukiamas ir nagrinėjamas čia pat, tai pačiai visuomenei priešais akis, tačiau nepamirštant atsargumo priemonių: tvora apsaugo sceną nuo žiūrovų, o žiūrovus – nuo scenos. Lietuvos teatro pasaulio neaplenkusių #metoo antraščių fone spektaklis siūlo pesimistines išvadas: pavojingi ryšiai vis dar tyko jaunų ir ne tik jaunų vyrų ir moterų, tačiau kai kas vis dar gali sau leisti daryti tai, ką nori, abipus tvoros.