Natalija Arlauskaitė, Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, 328 p. 

Naujausias Vilniaus universiteto profesorės Natalijos Arlauskaitės dešimtmetį trukęs tyrimas narsto sudėtingą tematiką – kaip žlugusių režimų istorinė fotografija dalyvauja dokumentiniame kine, kaip ji perkuriama, panaudojama, kokius naujus darinius ir kūrinius sukuria. Pasitelkdama nuotraukas iš represinių institucijų archyvų ir privačių šeimos albumų, autorė analizuoja, kaip po represinių režimų žlugimo dokumentika, archyvinė animacija, mišrių meno formų vizualioji kūryba apmąsto istoriją, kaip reflektuoja įtampą su sunkia ir skausminga praeitimi. Apskritai, kaip vizualumas tampa galios įrankiu ir ima dalyvauti politinės galios veikimo mechanizme, ir atvirkščiai – kaip ideologija veikia vizualiuosiuose registruose? Kaip žvalgant praeities nuotraukas jose atpažinti valstybę? Kaip aptarti individualias menines strategijas, kad per jas būtų galima pamatyti bendresnį politinės ir istorinės vaizduotės vaizdą? Lietuviškos dokumentikos ir vizualiojo meno pavyzdžiai knygoje aptariami kartu su Portugalijos, Kambodžos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos dokumentiniu kinu, animacijos ir šiuolaikinio meno projektais, kurie įtraukia fotografijos archyvus. 

Kaip nurodo pavadinimas, tai nuožmi knyga. Jos pristatyme kalbėdama apie pavadinimo paslaptį, N. Arlauskaitė atskleidė, kad „žodis „nuožmi“ ateina iš Sovietų Sąjungos ir Suomijos taikos sutarties, kuri buvo pasirašyta 1940 m. po Žiemos karo. Suomija kartu su taika gavo ir labai sunkias sutarties sąlygas, tad kai kalbama apie šią taikos sutartį, kalbama apie nuožmią taiką, sunkų susitaikymą. N. Arlauskaitės knygoje nuožmios taikos metafora dalyvauja tiriant, kokiu būdu praeities fotografiniai dokumentai yra nenurašomi, nenukenksminami ir nediskvalifikuojami, kaip per jų refleksiją randamas būdas gesinti įtampą su praeitimi, taip darant ją pamąstomą ir reflektuotiną. Dera pasakyti, kad knyga kiek nuožmoka ir savo dizainu – tarsi nuotraukos negatyve baltos raidės čia gula ant juodo fono, o į puslapius įspraudžiamos atvirukais virtusios iliustracijos. Taip ne tik vizualiai papildomas knygos turinys, bet kartu ir atsigręžiama į akademinių knygų leidybos tradiciją, klausiant, kokia forma akademinis tyrimas gali būti pateiktas.  

Natalija Arlauskaitė – literatūros, vizualumo ir kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Pagrindinės interesų sritys: vizualumo ir medijų

teorija, istorinė vaizduotė, sovietmečio studijos, Antrojo pasaulinio karo atmintis. Knygų Hermetiško teksto analizė: Velimiro Chlebnikovo tekstų semantinės erdvės struktūra (2005), Trumpas feministinės kino teorijos žinynas (2010) ir Savi ir svetimi olimpai: ekranizacijos tarp pasakojimo teorijos ir kultūros kritikos ( 2014) autorė.