Julija Šukys, Epistolophilia: Writing the Life of Ona Šimaitė, Lincoln: University of Nebraska Press, 2012, 240 p. 

Julija Šukys, Epistolofilija: užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas, iš anglų kalbos vertė Marius Burokas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016, 256 p. 

Ši Kanados lietuvės Julijos Šukys 2012 m. pasirodžiusi knyga grąžino į kolektyvinę atmintį Onos Šimaitės gyvenimo istoriją, neatsiejamai susijusią su holokaustu, istorijos skausmu, nepakeliama emocine našta ir jokių aplinkybių nepaveikiama narsia žmogiškąja laikysena. O. Šimaitė – bibliotekininkė, Antrojo pasaulinio karo metais dirbusi Vilniaus universiteto bibliotekoje. 1941m. rugsėjį naciams įkūrus Vilniaus getą, ji tapo viena svarbiausių ryšininkių tarp geto ir išorės pasaulio, taip pat tarp Vilniaus ir Kauno getų. O. Šimaitė dažnai ir pelnytai vadinama garsiausia Vilniaus geto žydų gelbėtoja. Nuo pat pirmųjų vokiečių okupacijos dienų ji ėmė kuo galėdama padėti savo draugams žydams – slapstydama žydų kultūros vertybes, istorinį ir literatūrinį paveldą, rinkdama informaciją, perduodama žinias, tapdama ištikima pasiuntine. Praėjus aštuonioms dienoms po Vilniaus geto įkūrimo, O. Šimaitė ten apsilankė su oficialia užduotimi „surinkti bibliotekai negrąžintas knygas“ – tai pamažėle tapo ne tik nepamainoma pagalba, bet ir siekiu išgelbėti ir išslapstyti žydų vaikus. Savo žmogiškąją misiją bibliotekininkė vykdė iki pat 1944 m., kai gestapas susekė jos veiklą ir po ilgų kankinimų išsiuntė į Dachau stovyklą. Pasibaigus karui, O. Šimaitė negrįžo į Lietuvą, gyveno Paryžiuje ir Izraelyje. 1966 m. jai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas. 

Julija Šukys savo pasakojimą apie O. Šimaitės gyvenimą konstruoja jautriu, rūpesčio ir meilės kupinu moters žvilgsniu. Pasitelkdama po pasaulį pabirusį O. Šimaitės archyvą ir daugybę laiškų, ji grakščiai derindama tyrėjos žvilgsnį ir subtiliai pagaulų pasakojimo toną, leidžia skaitytojui sekti bibliotekininkės gyvenimą karo siaubiamame Vilniuje, pokario Paryžiuje ir naują istorijos lapą verčiančiame Izraelyje. O. Šimaitė buvo prityrusi laiškų rašytoja, tą liudija ir knygos pavadinimas, ir iš laiškų ilgiausiomis citatomis į knygą persikeliančios jos gyvenimo istorijos, meilė ir pagarba adresatams. O. Šimaitės tekstinio palikimo – ne tik laiškų, bet ir dienoraščių, kitų rašytų tekstų – žvalgymas atskleidžia jos likimą didžiosios istorijos akivaizdoje ir kartu primena pamatinę jos gyvenimo nuostatą: „kiekvieną gyvenimo dieną turite skirti kitų gėriui, darydami viską, ką galite. Darydami, bet ne plepėdami.“ 

Winner of the 2013Helen and Stan Vine Canadian Jewish Book Award for Holocaust Literature

Shortlisted for the 2012 Mavis Gallant Prize for Nonfiction

Longlisted for the 2012 Charles Taylor Prize in Literary Nonfiction

Named one of the Best Books of 2012 by Maisonneuve Magazine

Julija Šukys – rašytoja ir dėstytoja, gimė Kanadoje, lietuvių šeimoje, 2001 m. baigė lyginamosios literatūros doktorantūrą Toronto universitete. Straipsnių ir esė apie literatūrą, tremtį, holokaustą, emigranto tapatybę, rašančias moteris autorė. Pirmoji J. Šukys knyga „Tyla yra mirtis: Taharo Djaouto gyvenimas ir darbai“ („Silence is Death: The Life and Work of Tahar Djaout“) pasirodė 2007 m.. Jos knyga apie Pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę „Epistolofilija. Užrašytas Onos Šimaitės gyvenimas“ („Epistolophilia: Writing the Life of Ona Šimaitė“) 2013 m. pelnė Kanados literatūrinį apdovanojimą, skiriamą už knygą apie holokaustą. J. Šukys šiuo metu dėsto kūrybinį dokumentinės literatūros rašymą Misūrio universitete.