„Sibiro haiku“. Lauros Vancevicienes nuotrauka

Aktorė, režisierė, dailininkė, objektų teatro kūrėja Saulė Degutytė (g. 1969 m.) 1985–1988 m. lankė Kęstučio Adomaičio pantomimos studiją Kaune. 1989 m. Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje įgijo choro dirigentės specialybę, o 1995 m. baigė aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos muzikos akademijoje. 1995–2002 m. vaidino „Vaidilos“ teatre, sukūrė vaidmenų Valstybinio jaunimo teatro, teatro „Žalia varna“, Idioteatro spektakliuose, TV serialuose, filmuose.  

Nuo 2006 m. S. Degutytė dirba Vilniaus spec. vaikų lopšelio-darželio „Žolynėlis“ meninio ugdymo pedagoge, rengia edukacinius projektus vaikams ir neįgaliesiems, veda seminarus ir kūrybines dirbtuves mokytojams. 

2004 m. S. Degutytė įkūrė Stalo teatrą, čia režisavo beveik tris dešimtis spektaklių. Šio teatro spektakliai kuriami pasitelkus įvairius  daiktus, kurie spektaklio metu atgyja, įgaudami personažų veidus, balsus, likimus. Taip atnaujinama lėlių teatro meninė kalba, surandamas autentiškas ryšys su žiūrovams pažįstama aplinka. Stalo teatro spektakliuose skamba tik gyva muzika, subtilus spektaklio veiksmo įgarsinimas. 2014 m. S. Degutytės Stalo teatre sukurtas spektaklis „Tarmių stalas“ pelnė Auksinį scenos kryžių.  

Vienas naujausių S. Degutytės Stalo teatre sukurtų spektaklių – „Sibiro haiku“ (2018) pagal to paties pavadinimo Jurgos Vilės ir Linos Itagaki  komiksų  knygą, skirtas vaikams nuo 10 metų. Čia dešimtmečio Algiuko lūpomis pasakojama, kaip 1941 m. birželio rytą pulkas kareivių išverčia jį,  jo sesę Dalią, tėtį Romą ir mamą Uršulę iš lovų ir liepia ruoštis kelionėn – taip lietuviai būriais ne savo noru iškeliauja į Sibirą. Kodėl juos ištremia? Kuo jie prasikalto? Kur tas Sibiras? Apie tai aktoriaus B. Ivanausko rankose atgyjančiais ir personažais virstančiais daiktais bei choro „Obuoliai“ melodijomis ir pasakoja liūdnas, tačiau viltingas „Sibiro haiku“.