JONAS TERTELIS
„Jūrinės šviesos“. Eglės Sabaliauskaitės nuotrauka
Kino ir teatro režisierius Jonas Tertelis (g. 1986) buvo įstojęs studijuoti verslo vadybos Vilniaus Gedimino technikos universitete, tačiau po metų studijas metė ir ėmėsi TV režisūros studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2009 m. įgijo bakalauro, o 2011 m. – magistro laipsnį.
Sukūrė septynis autorinius trumpojo metro filmus, veda kino edukacijos užsiėmimus, yra 2014 m. įkurtos Kultūros vadybininkų asociacijos steigėjas ir valdybos pirmininkas.
Teatre J. Tertelis debiutavo visų pirma kaip vaizdo projekcijų autorius – dalyvavo kuriant dešimt dramos spektaklių. Daugiausia bendradarbiavo su režisieriais Agniumi Jankevičiumi, Vidu Bareikiu, Olga Lapina.
Režisūrinis ir dramaturginis J. Tertelio debiutas teatre buvo vienaveiksmis spektaklis „Yesmooncan“ (2014), sukurtas Menų spaustuvės debiutų programai „Atvira erdvė“. Nuo to laiko įvairiuose teatruose J. Tertelis jau yra sukūręs aštuonis spektaklius. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukūrė spektaklį vaikams pagal Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės, grafikos klasikės Birutės Žilytės vaikiškų knygų iliustracijas „Kaulinis senis ant geležinio kalno“, o 2017 m. – dokumentinio teatro spektaklį „Žalia pievelė“ kartu su vokiečių režisiere Kristina Werner. Naujausiame teatriniame projekte režisierius gilinasi į probleminio pietryčių Lietuvos regiono aktualijas.
Tertelis jau tris kartus apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi: 2011 m. kartu su „No Theatre“ trupe kaip spektaklio „Mr. FLUXUS, arba Šarlatanai“ kūrybinės grupės narys, 2017 m. kartu su Lietuvos rusų dramos teatro spektaklio „Kodas: Hamletas“ kūrybine grupe, o jo spektaklis vaikams pagal lietuvių grafikos klasikės B. Žilytės vaikiškų knygų iliustracijas „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ pripažintas geriausiu 2016 m. spektakliu vaikams.
Tertelis kuria daugiausia pagal originalią dramaturginę medžiagą. Meniniai tyrimai režisierių veda ir dokumentikos („Žalia pievelė“ (2017 m.) ir „Nežinoma žemė. Šalčia“ (2018 m.), Lietuvos nacionaliniame dramos teatras), ir esamojo laiko refleksijų („R.E.M. (Rapid Eye Movement)“, 2017 m., Klaipėdos jaunimo teatras), ir futurizmo („Memofutura“, 2019 m., Valstybinis Šiaulių dramos teatras) link.
Naujausias J. Tertelio tyrimas vyko uostamiestyje, kur drauge su spektaklio dramaturge Kristina Steiblyte ir Klaipėdos jaunimo teatro aktoriais režisierius sukūrė dokumentinį spektaklį „Jūrinės šviesos“ (2020). Spektaklio kūrėjai surinko kelias dešimtis įvairių kartų klaipėdiečių istorijų ir sudėliojo jas į margaspalvį skiautinį. Pradedama nuo pokario, kai po okupacijų, evakuacijų ir bombardavimų čia buvo likę gal kokie 6 žmonės. Spektaklyje pateikiamas savitas Klaipėdos, miesto, kurį supa ir maitina jūra, paveikslas. Minimalistinės, tačiau itin konceptualios Guodos Jaruševičiūtės scenografijos fone skleidžiasi autentiškos istorijos, miesto legendos ir netikėti prisipažinimai, kol galiausiai juos užlieja ir nusineša jūros bangos.