Guodos Kavaliauskaitės fotografija

Vaiva Rykštaitė (g. 1985) yra pseudonimas, reiškiantis vaivorykštę. V. Rykštaitė užaugo Kaune, būdama paauglė pradėjo tarptautinę modelio karjerą. Teigia, kad pamačiusi per daug purvo mados pasaulyje, grįžo namo. Studijavo filosofiją Kaune, paskui  Londone. Vėliau iškeliavo į Indiją, tikėdamasi tapti jogos instruktore, bet ši karjera taip pat baigėsi trauma, vėl sugrąžinusia autorę namo. Susidomėjo Havajais, kurie, panašu, tapo jos dabartinio gyvenimo ilgesniuoju etapu. Gyvendama ten su vyru ir dviem mažametėmis dukromis Vaiva toliau rašo, o  šeima užsiima smulkiuoju verslu. Ji yra tinklaraštininkė, nuomonės formuotoja bei aštuonių knygų, iš kurių dvi skirtos vaikams, trys asmenine patirtimi pagrįstai saviugdai, o likusios trys yra gana atvirai autobiografiški romanai,  autorė. 

Lizos butas (Liza’s Apartment). Vilnius: Tyto alba, 2020, – 264 p. 

Liza išsikrausto. Naujieji jos buto gyventojai –  Gintarė, jos mama ir tėtis. Vėliau tėtis išsikrausto, o jo vietą užima naujasis tėtis. Po kurio laiko jis taip pat išsikrausto ir įsikrausto trečiasis tėtis. Ir dar vienas. Gintarė iš mažos mergaitės virsta paaugle, po to jauna moterimi. Ji dievina savo mamą ir nori būti panaši į ją – fatališką moterį, visada su šampano taure, mylinčią daug vyrų. Keičiantis gyventojams bute, keičiasi ir pasaulis. Žmonės stovi Baltijos kelyje, 1991 metų sausio 13-ąją įsiveržia sovietų tankai, ateina beprotiški laukinio kapitalizmo laikai. Skaitytojai aikčios iš nostalgijos kiekvienai menkiausiai prisimintai ir atkurtai 90-ųjų Kauno gyvenimo detalei: maistui, kalbai, drabužiams, bendravimui, žaidimams, kasdieniam gyvenimui. Knyga labai šilta ir žaisminga, o jos centre –  motinos ir dukters meilė.