Fotografija iš asmeninio archyvo

Regimantas Dima (g. 1961) kaip rašytojas pradėjo publikuotis tik įkopęs į šeštąjį gyvenimo dešimtmetį. Iki tol, be darbo didelėje įmonėje, jis buvo vienu populiariausių Lietuvos tinklaraštininku. Taip jis brandino savo asmenybę – sarkastišką viešą asmenį, stebintį šiuolaikinį gyvenimą pro praeities vertybių ir dorybių nostalgijos blykstelėjimus. „Man pačiam šiuo metu labai trūksta vyriškos literatūros. Kalbėjimo apie vyrą, kuris dirba veikdamas pagal planą“, – viename interviu teigė rašytojas. Tai puikiausiai patvirtina dviem istoriniams romanams jo pasirinkta medžiaga. Leidėjai praminė jį lietuviškuoju Dumas, iš dalies dėl jo pavardės, bet ir dėl požiūrio į Lietuvos istoriją bei literatūrą. R Dima kruopščiai tyrinėja istoriją, jo romanų epicentre – seniai įvykę nuotykiai. Rašytojo gebėjimas prikelti mažai kam žinomas istorines asmenybes bei jomis sudominti skaitytoją – pavydėtinas.  

Vilniaus plovas (The Vilnius Pilaf). Vilnius: Tyto alba, 2015, – 253 p. 

Jonas Prosperas Vitkevičius (Jan Prosper Witkiewicz, 1808–1839), regis, spėjo nugyventi tris ar keturis gyvenimus. Gimęs Kražiuose, priklausęs Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenei, dar būdamas gimnazistu savo nacionalistinėmis idėjomis prisidėjo prie judėjimo, siekusio atkurti Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos imperijos. Jo jaunystės veikla ir po to sekusi griežta bausmė aprašyta Adomo Mickevičiaus kūrinyje Vėlinės. Ištremtas iš tėvynės, priverstas nutraukti santykius su šeima, jaunasis Vitkevičius atsiduria Azijos stepėse, iš pradžių kaip kalinys,  po to kaip kareivis, kuris vėliau tampa diplomatu ir šnipu. Autorius teigia, kad knygoje pasakojama istorija 90–95 proc. yra tikroviška, tad prikurti teko vos kelias dialogo eilutes, kurios nebuvo dokumentuotos: knygos veikėjas ir jo gyvenimas buvo tokie įdomūs, jog nereikėjo nieko pagražinti ar išgalvoti.