Ilonos Kukenytės fotografija

Juozas Erlickas (g. 1953) Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu tapo 1997 metais ir, pasak legendos, jo reakcija į šią naujieną buvo tokia: „Geriau gauti Nacionalinę premiją, nei kumščiu į veidą“. Ar tai pramanai, ar ne, šis pasakymas puikiai apibūdina J. Erlicko stilių ir požiūrį. Jis debiutavo 1979 metais, tačiau save kaip rašytoją atrado 10 dešimtmečio pradžioje tapęs vieno didžiausių Lietuvos dienraščių skiltininku. Daugelis jo knygų sudarytos iš laikraštyje publikuotų tekstų. J. Erlickas neabejotinai yra vienas populiariausių ir produktyviausių Lietuvos rašytojų. Jis dažnai aštriai komentuoja socialines ar politines savo laikmečio problemas, kartais tragikomiškai aprašo žmonijos būklę apskritai. Autoriaus prekinis ženklas – žodžių žaismas, kalbinių klišių dekonstrukcija ir idiomos. 

Pranašystės (Prophecies). Vilnius: Tyto alba, 2019, – 296. 

Reklamuojama kaip „knyga, kuri pakeis jūsų charakterį, gyvenimo būdą, o gal net gyvenamąją vietą“, sudaryta iš miniatiūrų, poemų ir kitų trumpų tekstų, kuriuos sunku klasifikuoti, tačiau kūriniai atspindi visus jų autoriaus rašymo stiliaus bruožus. Knygoje daug politikos ir aktualijų bei komentarų apie kultūrą ir kasdienį gyvenimą. Kandi, kartais niūroka komedija, nušviečianti liūdnus ir rimtus dalykus, tokius kaip priklausomybė. Dalis tekstų gali pasirodyti mizoginistiški ar ksenofobiški, bet juk J. Erlicko kūryba ir nėra politkorektiška