Mildos Juknevičiūtės fotografija

Daina Opolskaitė (g. 1979) mokytojauja gimtajame Vilkaviškyje, iš kurio buvo trumpam išvykusi į Vilnių studijuoti. Viename interviu prasitarė, kad yra intravertė, mėgstanti kultūros renginius didesniuose miestuose, tačiau mieliau gyvenanti mažame miestelyje. Iš mokytojos patirties atsirado trys knygos paaugliams, kurių viena buvo pripažinta geriausia Paauglių metų knyga. Keletas kritikų pastebėjo, kad jos knygose pabrėžiami paauglystės skirtumai dideliame mieste ir mažame miestelyje. Pirmąjį apsakymų rinkinį suaugusiesiems autorė išleido būdama dvidešimtmetė studentė, o antrajam parengti prireikė 18-os metų, nors žurnaluose jų paskelbta ir kur kas anksčiau. Vertinama kaip trumpųjų pasakojimo formų meistrė, už savo noveles yra laimėjusi reikšmingų apdovanojimų, bet kol kas nepanašu, kad norėtų rašyti suaugusiesiems.  

Dienų piramidės (The Pyramids of Days). Vilnius: Tyto alba, 2019, – 240 p. 

Su tam tikru apmaudu autorė kalbėjo apie leidėjų nenorą išleisti jos antrąjį apsakymų rinkinį (vis prašydavo romano), todėl jo leidyba užtruko 15 metų, ir vos keli apsakymai buvo paskelbti kultūros žurnaluose. Pagaliau išleista knyga sulaukė didelio pripažinimo ir pelnė Europos Sąjungos literatūros premiją. Ji vertinama lietuvių literatūros tradicijų tęsėja iki pat nuolatinių šalčio ir žiemos įvaizdžių. Tačiau knyga ne tik lėkštai atkartoja tradiciją, bet kartu ją tęsia ir keičia. Stereotipinė lietuviška melancholija tampa universaliu XXI a. nerimu, o šiuolaikiniai artimi ir intymūs santykiai praplečiami ir tyrinėjami per tradicines vedybų bei šeimos klišes. Kalba neabejotinai yra stiprioji šio rinkinio pusė, o tai tikriausiai viena būtiniausių sąlygų rašant apsakymus: tekstai tvirtai suręsti, nėra tuščiažodžiavimo, vientisi ir lengvai skaitomi.