Guodos Kavaliauskaitės fotografija

Daugeliui Violetos Palčinskaitės (g. 1943 m.) vardas asocijuojasi su vaikystėje skaitytais ar girdėtais eilėraščiais. Tai poetė, vaikų literatūros klasikė, su kurios eilėmis užaugo jau kelios lietuvių kartos. Ir nors V. Palčinskaitė yra sukūrusi nemažai  eilėraščių knygų suaugusiesiems, parašiusi prozos kūrinių, pjesių, scenarijų, išvertusi knygų, ji vis tiek dažniausiai laikoma vaikų poete. Rašyti vaikams pradėjo dar pati būdama vaikas. Eilėraščiai „Moksleivio“ žurnale buvo palydėti šiltu kitos lietuvių poezijos klasikės Janinos Degutytės žodžiu. Vėliau, manydama, kad kiti kolegos poetai suaugusiesiems rašo geriau, ėmėsi vaikų literatūros. Jos eilėraščiai nuoširdūs, muzikalūs, lengvai įsimenami. Rašė pjeses, poezija jai visada siejosi su dramaturgija, todėl dažname  eilėraštyje galima pastebėti siužetą. Kūryba vaikams stilistiškai lengva, žaismingai netikėta, pasakiška, kartkartėmis perteikianti subtilaus liūdesio ar romantinio ilgesio nuotaikas. Vaikams suprantama forma poetė pasakoja apie gyvenimo prasmę.  

Eilėraščiai iš namų / iliustr. Irena Daukšaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 48 p. 

Jau rinkinio pavadinimas „Eilėraščiai iš namų“ sufleruoja, kad eilėraščiai bus apie namus. Namai – dvasinės šilumos vieta, kokios ilgisi visi vaikai. „Netrukus prie stalo / Susėsim VISI. / Ir šypsos močiutė: / Sudie, liūdesy!“ Eilėraščių rinkinys atskleidžia šiai poetei būdingą eiliavimą – skaidrią, muzikalią, inteligentišką, švelniai rafinuotą poeziją. Eilėraščių erdvė – miesto pasaulis, kur namų, kasdienybės fragmentuose skleidžiasi žaisminga nuotaika. Eilėraščiai sąmojingi, estetiški ir subtilūs, su lengva pašaipėle ir savitu humoru, taiklūs, juose skamba gyvenimo realijos ir aktualijos („Nesipykim“, „Sudužo puodelis“, „Išmanusis telefonas“, „Manekenai maištauja“).