Jaunimo rašytoja vadinama Akvilina Cicėnaitė (g. 1979 m.) užaugo Vilniuje, bet po studijų iškeliavo į kitą pasaulio kraštą. Naujojoje Zelandijoje baigė doktorantūrą, o nuo 2012 m. gyvena Australijoje. Turi dvejus namus, bet savęs emigrante nevadina, nes daugiausiai laiko praleidžia… savo galvoje, kur kuria istorijas. „Reikėjo išgyventi kūrybinius ir tapatybės ieškojimus, kad suprastum – geografinės koordinatės ne tokios svarbios kaip vietos, kurias nešiojiesi galvoje, ryšiai, sujungiantys vieną pasaulio kraštą su kitu, kuriuose gyvenantys žmonės ne taip jau labai skiriasi.“ Nuo pat vaikystės svajojusi tapti rašytoja, paauglių literatūroje atsidūrė atsitiktinai. Kūrybinį kelią pradėjusi nuo populiarių mergaitiškų istorijų, vėliau perėjo prie problemų prozos.  Daugiausiai įvertinimų pelnė romanas „Niujorko respublika“, kur paauglės akimis perteikiama permaininga gyvenimo situacija pirmaisiais metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Rašytojai svarbu, kad jaunimui skirtos knygos nepaliktų nežinioje, suteiktų vilties.  

Kad mane pamatytum. – Vilnius: Alma littera, 2020. – 188 p.  

Knyga skaitytoją nukelia į 1999 m. pabaigos Lietuvą – daugelis jau ruošiasi išpranašautai pasaulio pabaigai. Tačiau pabaigų būna įvairių. Keturiolikmetei Gilei – tai benutrūkstanti draugystė su geriausia drauge ir prastėjanti situacija šeimoje. Tėtis sukūrė naują šeimą ir senoji jam nebelabai rūpi, su vyresniu broliu Gilė siaubingai nesutaria, o mama, ilgą laiką džiūvusi iš liūdesio, susiranda naują vyrą, naujus gyvenimo tikslus, pasineria į ezoteriką, tad vaikams jos gyvenime irgi nebelieka vietos. Jaunai merginai namuose taip negera, kad pasiryžta bėgti su keliolika litų kišenėje.