Irmanto Gelūno fotografija

Poetas ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičiaus (g. 1984) debiutavo 2010 m. eilėraščių rinkiniu „Dėmėtų akių“. Knyga apdovanota prestižine Zigmo Gėlės premija, skiriama už poetinį debiutą. M. Nastaravičius Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas, dirbo žiniasklaidoje, radijuje vedė kultūrines laidas. Kaip dramaturgas debiutavo 2012 m. Nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ su pjese „Paukštyno bendrabutis“. 

 Pagrindiniu savo eilėraščių objektu M. Nastaravičius renkasi ištakų, subjekto kilmės, tapatybės ašies paieškas. Jo kūryboje gausu autentiškų, autobiografinių ar autobiografinį diskursą talentingai imituojančių fragmentų. Eilėraščiai primena trumpus pasakojimus, kuriuose veikia individualizuoti personažai.  

Naujausio rinkinio „Bendratis“ (2018) pavadinimas taip pat nurodo į tai, kas bendra – tai mirties ir gyvybės, kraujo ryšių ratas. Poetui itin aktuali tėvo ir sūnaus drama, glaudus, bet neįveikiamu nuotoliu paženklintas ryšys. Rinkinio paantraštėje nurodyta, jog ši knyga yra „vieno eilėraščio istorija“. Tai gana tikslu: kūriniuose vis išnyra tie patys veikėjai (tėvas, motina, kaimynai, paauglystės draugai), gausu sovietmečio ir laikotarpio po nepriklausomybės atkūrimo ženklų. Vaizdingai perteikiama gimtojo miestelio atmosfera, šeimos santykiai, iniciaciniai paauglių žaidimai. Vėliau – mirštančio tėvo lankymas, sūnaus gimimas. Visi šie įvykiai apmąstomi ieškant atsakymo į hamletišką klausimą „kas aš esu?“.