Monikos Požerskytės fotografija

Poetas, vertėjas Marius Burokas (g. 1977) – vienas ryškiausių savo kartos balsų. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, dirbo kultūrinėje ir populiariojoje žiniasklaidoje, šiuo metu intensyviai verčia iš anglų kalbos. Tarp M. Buroko verstų autorių – Čarlzas Bukovskis, Hanteris S. Tomsonas, Alenas Ginzbergas, H. Ph. Lovecraftas ir kt. Vertimai jo kūrybai suteikė platų gyvenimišką ir kultūrinį akiratį, leido įvaldyti skirtingas stilistikas.  

Pirmoji poezijos knyga „Ideogramos“ (1999) laikyta postavangardine: poetas gausiai naudojo kultūrinius ženklus, intertekstines nuorodas, nevengė ironijos, paradoksų – ta pati eilutė ir šokiruodavo, ir pralinksmindavo. Kritika taip pat akcentavo eilėraščių kinematografiškumą, gebėjimą tiksliai fiksuoti detales.  

Kūrybinio lūžio tašku laikomas trečiasis poeto rinkinys „Išmokau nebūti“ (2011). Eilėraščiai tampa asmeniškesni, artėjama link poetinio minimalizmo – trumpėja frazės, tekstai labiau koncentruoti, lakoniški. Naujausiame rinkinyje „Švaraus buvimo“ (2018 m.), apdovanotame prestižine Poezijos pavasario premija, švaraus rašymo idėja tampa ne tik poetine, bet ir egzistencine laikysena, leidžiančia nusimesti perteklinį kultūrinio konteksto balastą, atrasti orientyrus vartotojiškame šiandienos pasaulyje.