Fotografija iš asmeninio archyvo

Eugenijus Ališanka (g. 1960) – poetas, eseistas, vertėjas. Gimė tremtinių šeimoje Sibiro gilumoje ir pirmuosius dvejus gyvenimo metus praleido ne Lietuvoje. Iš lietuvių literatų išsiskiria ir tuo, kad nėra filologas – Vilniaus universitete baigė matematikos studijas. Nors ir nestudijavo filologijos, intensyviai domėjosi literatūros teorija, buvo vienas pirmųjų Lietuvoje postmodernizmo adeptų. Galbūt todėl E. Ališankos poeziją ir eseistiką kritikai apibūdina intelektualizmo, konstruktyvizmo ir literatūrinio postmodernizmo sąvokomis.  

Turbūt nesuklystume sakydami, kad E. Ališanka yra dažniausiai verčiamas lietuvių poetas – daugiau kaip dešimt jo knygų išleista anglų, vokiečių, rusų ir kitomis kalbomis, pavyzdžiui, slovėnų ir suomių. Dažnas jo rinkinys yra išverstas į kurią nors kalbą. E. Ališanka nuolat keliauja, dažnai dalyvaudamas renginiuose ir festivaliuose vieši rašytojų rezidencijose užsienyje. Taip pat jis produktyviai verčia poeziją iš anglų ir lenkų kalbų ir turi intelektualaus mąstytojo ambicijų, nors filosofinė jo proza dažnai vertinama nevienareikšmiškai. Yra išleidęs kelis esė rinkinius. 

Pastarųjų metų E. Ališankos kūryboje – poezijoje ir eseistikoje – vis svarbesnis autobiografinis matmuo. Pavyzdžiui, naujausiame poezijos rinkinyje „Stuburo tik punktyrai“ (2016) vyrauja rašytojo esaties, kūrybinio įkvėpimo ir erotikos, atminties tematika. Šios glaudžiai su paties autoriaus autobiografija susijusios temos, persipynusios su intertekstinėmis nuorodomis, kūriniams suteikia žaismingumo ir (savi)ironijos.