Lauros Vansevičienės fotografija

Daiva Čepauskaitė (g. 1967) – poetė, dramaturgė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Baigė Kauno medicinos akademiją, mokėsi vaidybos Kauno jaunimo muzikos studijoje. Nuo 1990 m. dirbo aktore Kauno kameriniame teatre. D. Čepauskaitė išleido keturis poezijos rinkinius, tapo žinoma dramaturge. Jos pjesės vaikams ir suaugusiesiems pastatytos keliuose Lietuvos teatruose, yra pelniusios Lietuvos radijo apdovanojimų. 2005 m. ji tapo pagrindine „Poezijos pavasario“ laureate.  

Teatrališkumas būdingas ir D. Čepauskaitės poezijai. Debiutiniame rinkinyje „Bevardžiai“ (1992) poetė kūrybingai ir kartu ironiškai žaidžia tradicinio ketureilio forma, lyrinėmis intonacijomis. Dėl netikėtų sugretinimų, buitinių detalių, žaismingų rimų eilėraščio skaitymas primena nuotykį. Kritika poetės eilėraščius kartais vadina minidramomis, nes jie kupini įtampos, vyksmo, virsmų, intrigų ir juokingų atomazgų.  

Naujausiame rinkinyje „Baisiai gražūs eilėraščiai“ (2017) D. Čepauskaitė trina ribas tarp vaikų ir suaugusiųjų arba tiesiog rimtosios poezijos. Nors rinkinys paprastai pristatomas kaip skirtas vaikams, poetė išvengia vaikų literatūrai būdingo kalbos ir turinio supaprastinimo. Žaismingai, bet tuo pat metu giliai ir talentingai klasikinių formų tekstuose svarstomos poezijos prigimties, siaubo, buities banalumo, žmogiškojo ryšio trapumo temos. Vadinamieji baisūs eilėraščiai neturi vaikų literatūrai būdingos laimingos pabaigos – baimė įveikiama ją išgyvenant ir atmintyje įvelkant į švelnaus komizmo rūbą.