Architektai, Lietuvos kultūros gidas

KILD

KILD_IN_Eco Bridge

Yangjaegogae ekotiltas. Tipas: kraštovaizdžio architektūra
Įgyvendinimas: projektas – 2017 m.
Adresas: Seulas, Pietų Korėja
Autoriai: Ivane Ksnelashvili, Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Dominykas Daunys


Keturi architektai, suvieniję dvi studijas („Isora + Lozuraityte Studio for Architecture“ (AIL) ir „Ivane Ksnelashvili studio“) ir sukūrę platformą projektams „KILD“, laimėjo tarptautinį Yangjaegogae ekotilto Seule konkursą; šiuo metu projektas yra realizuojamas. I. Ksnelashvili ir D. Daunys yra įgiję patirties tarptautinėse architektūros kompanijose Londone, Vokietijoje ir Lietuvoje. O. Lozuraitytė ir P. Išora po aktyvios veiklos Lietuvoje, Niujorke, Londone ir Belgijoje įkūrė studiją „AIL“, žinomą ne tik kūrybingais architektūriniais sumanymais, bet ir parodų kuravimu, meninėmis instaliacijomis, daug dėmesio skiriant kraštovaizdžio architektūrai. „KILD“ narių sukaupta patirtis vietiniuose ir tarptautiniuose architektūros konkursuose ir ilgametis dėmesys gamtinei aplinkai tapo puikiu deriniu dalyvaujant ir laimint pirmąją vietą Yangjaegogae tilto konkurse.

Tilto architektūrinė išraiška plastiška, jo plačios kraštinės apgobia lankytoją ir pratęsia ėjimo greta natūralaus šlaito patirtį. Į pietus atsukta tilto briauna švelnia kreive leidžiasi centro link, kur pačiame tilto viduryje atsiveria Seulo panorama. Tiek iš išorės, tiek iš vidaus žvilgsnis jautriai slysta paviršiais, atskleisdamas tapybiškas, žalumos kupinas perspektyvas. Tiltas susideda iš ritmingų segmentų, per kuriuos autoriai siekė užmegzti dialogą su tradicine Korėjos architektūra. Detaliai apgalvotame konkursiniame projekte pasiūlytas apželdinimo, drėkinimo sistemos sprendimas, apsaugos barjerai kraštinėse ir išskirtinė konstrukcinė schema, kurioje dera arkinio ir vantinio tilpo pricipai.

Nugalėtojų pasiūlyta tilto idėja peržengia tilto kaip infrastruktūros objekto ribas. Šiuo projektu autoriai siekia atkurti kadaise nutrauktą ryšį tarp ekosistemų, vėl sujungti transporto arterijos perkirstą kraštovaizdį ir leisti augalijai bei gyvūnijai laisvai migruoti iš vienos pusės į kitą. Žvėrims, ropliams ir augalams skirta šiaurinė tilto pusė pasvirusi kampu pietinės saulės link, o kitame lygyje einantiems žmonėms šlaitas apžvelgiamas, tačiau nepasiekiamas, skirtas tik gyvūnams. Kuriamas kraštovaizdis derina linijinio parko ir tradicinio korėjietiško sodo elementus. Tuo pat metu struktūra funkcionuoja ir kaip gyvūnų migracinis koridorius ir kaip pėsčiųjų tiltas, kuriame žmogus yra, bet jis čia nevienintelis veikėjas.

www.ksnelashvili.com

www.ail.lt