Raminta Šerkšnytė
Raminta Šerkšnytė (g. 1975) – viena ryškiausių lietuvių kompozitorių. Jos postromantinėje kūryboje dominuoja gamtos temos, o kūriniai primena didingus, įtaigius, psichologizuotus peizažus, kuriems „tapyti“ kompozitorė jungia tradicinės ir avangardinės muzikos kalbos bruožus. Jos kūriniai – veržlūs, ekspresyvūs, temperamentingi: „Net jei ji pasitelkia minimalizmo, vėlyvojo romantizmo ar džiazo formas, iš svetimų žodžių tai tampa savita kalba, iš atskirų jausmų – dramatišku vyksmu, iš melancholijos – baltiškąja mistika“ („Gidon Kremer und Komponistin Raminta Serksnyte in München“, Süddeutsche Zeitung, 2009-01-23).
Svarbiausi opusai: „De Profundis“ (1998), „Aisbergas“ (2001), „Sūkurys“ (2004) „Kalnai migloje“ (2005), „Migdolų žydėjimas“ (2006), oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ (2007), „Vasarvidžio giesmė“ (2009), „Ugnys“ (2010), opera „Penki Merės stebuklai“ (2017). 2011 m. Arvo Pärtas, stipriai paveiktas „Vasarvidžio giesmės“, kurią R. Šerkšnytei užsakė Gidonas Kremeris ir jo vadovaujama „Kremerata Baltica“, nominavo ją Princo Pjero fondo (Monakas) konkursui, kuriame ji pelnė Jaunimo simpatijos taurės prizą. R. Šerkšnytės kūriniai skambėjo tokiose salėse kaip Vienos „Musikverein“, Berlyno filharmonija, Lincolno centras (Niujorkas) ir kt. Jos kūryba pristatyta daugelyje festivalių, tarp kurių – ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienos (Zagrebas, Honkongas, Vilnius, Gentas), „Gaudeamus Music Week“ (Amsterdamas), „Klangspuren“ (Tirolis), Vilniaus festivalis, „Gaida“ ir kt.
Muzikos galima pasiklausyti čia.