Onutė Narbutaitė (g. 1956) – viena ryškiausių pastarųjų dešimtmečių Baltijos šalių kompozitorių, išsiskirianti vaizdingu, asociatyviu, inspiruojančiu meniniu mąstymu. Reikšmingą postūmį jos kūrybos platesniam pripažinimui suteikė festivalis „Varšuvos ruduo“, kuriame jos kūriniai ėmė skambėti nuo 1994 m., o vėliau „Finlandia Records“ sudarytos 4 autorinės kompaktinės plokštelės ir „Naxos“ išleistos 2 simfoninės muzikos kompaktinės plokštelės plačiau paskleidė jos vardą naujosios muzikos žemėlapiuose.

O. Narbutaitės stilių galima apibrėžti kaip konceptualųjį koncertinį. Pasak britų dirigento Christopherio Lyndon-Gee, „Onutės muzika veržiasi už laiko ir vietos ribų, nepasiduoda bandymams ją susieti su kokiu nors konkrečiu stiliumi ar uždaryti į kurio nors stilistinio apibrėžimo ‘stalčiuką’, pergalingai išsprūsta kaskart mėginant bet kokiomis demarkacinėmis linijomis apriboti jos emocinį ir intelektinį horizontą“ (Christopher Lyndon-Gee, „Onutė Narbutaitė: From Vilnius To the World, Lithuanian Music Link, no. 19, 2016, p. 6). Nepasiduodanti bandymams ją susieti su kokiu nors konkrečiu muzikiniu stiliumi.

Reikšmingiausi kūriniai – monumentali oratorija „Centones mea urbi“ (1997), „Simfonija nr. 2“ (2001), „Tres Dei Matris Symphoniae“ (2003); „La barca“ (2005); „Krantas–upė–simfonija“ (2007), „Ar ten buvo drugelis?“ (2013), opera „Kornetas“ (LNOBT, 2014) ir kt. O. Narbutaitės kūrinius atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Bavarijos radijo simfoninis orkestras, „BBC“ simfoninis orkestras, „Sinfonia Varsovia“, Lenkijos nacionalinio radijo simfoninis orkestras, „Basel Sinfonietta“, Berno simfoninis orkestras, Valstybinis Brandenburgo orkestras, „Sinfonietta Cracovia“, „Tapiola Sinfonietta“, Ostrobotnijos kamerinis orkestras, Miuncheno kamerinis orkestras, „Ensemble Resonanz“, „Amadeus“, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir kt.

Kūrybos galima paklausyti čia.