Ignas Miškinis
Igno Miškinio (g. 1978) diplominis darbas – trumpametražis filmas „Lengvai ir saldžiai“ (2003) – tarp žiūrovų sukėlė naują susidomėjimo bangą lietuvišku kinu. Tai buvo pirmasis komerciškai sėkmingas ir kino kritikų įvertintas lietuviškas filmas. „Lengvai ir saldžiai“ dalyvavo daugelyje tarptautinių kino festivalių.
2005 m. pasirodžiusi pilnametražė juodoji komedija „Diringas“ kalbėjo apie hipertrofuotą įvaizdžio svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. Vilniaus erdvės, kaip ir urbanistinis peizažas plačiąja prasme, tapo vienas esminių I. Miškinio filmų motyvų. Nauja, nacionaliniam kinui nebūdinga stilistika bei tematika pasižymėjo ir filmas „Artimos šviesos“ (2009), pelnęs Lietuvos kino ir televizijos apdovanojimą „Sidabrinė gervė“ kaip geriausias metų vaidybinis filmas. Naktinėse Vilniaus gatvėse besivystantis veiksmas, trys vieniši herojai, kurie trokšta nors laikinai išsiveržti iš kasdienybės, akcentavo artumo, tikrų jausmų paieškas moderniame pasaulyje. Trečiojo režisieriaus pilnametražio filmo „Karalių pamaina“ (2016) pamatinės temos – pareiga ir žmogiškumas. Tarptautinė premjera įvyko Monrealio kino festivalyje, filmas dalyvavo konkursinėje programoje tarptautiniame festivalyje „Duhok“ Irake 2017 metais. „Karalių pamaina“ laimėjo „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus už geriausią antraplanį vaidmenį (Vytautas Petkevičius) ir už geriausią kompozitoriaus darbą (Edgars Rubenis), taip pat – specialiuoju Lietuvos kino sąjungos prizu už naujoviškos dramaturgijos paieškas.