Šarūnas Bartas
Baigęs Maskvos kinematografijos institutą, Šarūnas Bartas (g. 1964) debiutavo dokumentiniu filmu „Praėjusios dienos atminimui“ (1990), kuris buvo apdovanotas Amsterdamo tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje. Tais pat metais įkūrė pirmąją nepriklausomą kino studiją Lietuvoje „Kinema“. Autorinį braižą Bartas grynino vaidybinėje juostoje „Trys dienos“ (1991), pelniusioje Berlyno kino festivalio ekumeninės žiuri ir FIPRESCI (Tarptautinės kino kritikų asociacijos) prizus už stiliaus savitumą, temos reikšmingumą, vaizdų grožį.
Pasaulinės Š. Barto filmų premjeros dažniausiai vyksta oficialiose Kanų, Berlyno, Venecijos kino festivalių programose. Filmuose „Koridorius“ (1995), „Mūsų nedaug“ (1996), „Namai“ (1997), „Septyni nematomi žmonės“ (2005) daug filosofinių poteksčių, apmąstomos sovietų režimo pasekmės – tapatybės krizė, pasimetimas, neviltis. Veikėjų būsenos perteikiamos pasitelkus dokumentišką pasakojimo manierą, tapybiškus peizažus arba tuščias erdves (ypač filme „Laisvė“, 2000). 2010 m. pasirodžiusi vaidybinė juosta „Eurazijos aborigenas“ pasižymėjo pakitusiu stiliumi – vietoje ilgų, beveik nebylių planų renkamasi dialogus, atsiranda kriminalinė intriga. Režisierius pats kūrė ir pagrindinį paveikslą – po Europą klajojančio nusikaltėlio. „Eurazijos aborigenas“ pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu tarptautiniame Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“, pelnė pagrindinį prizą kino festivalyje „Kino šokas“ Anapoje, Rusijoje (2010).
Kone kiekvienas pastaraisiais metais sukurtas Š. Barto filmas pelno geriausio lietuviško metų filmo titulą. Nacionalinius „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus gavo tiek „Eurazijos aborigenas“, tiek „Ramybė mūsų sapnuose“ (2015), kuriame susipynė realaus gyvenimo dokumentika, vaidybiniai epizodai ir archyviniai kadrai iš asmeninių vaizdo įrašų kolekcijos. Naujausias, apie karo Ukrainoje poveikį pasakojantis, „Šerkšnas“ (2017) nufilmuotas netoli fronto linijos Donbase. Autentiška aplinka: sugriautos gyvenvietės ir miestai, žmonės, nebeturintys kur eiti, ar savo valstybės teritoriją nuo separatistų ginantys kovotojai, byloja apie karo beprasmybę, gyvenimo trapumą ir meilės prasmę. Tarptautiniame Minsko kino festivalyje „Listapad“ Š. Bartas pelnė apdovanojimą už geriausią režisieriaus darbą filme „Šerkšnas“.
2012 m. prancūzų kultūros ministras Frédéricas Mitterrand’as apdovanojo režisierių Meno ir literatūros riterio ordinu. 2016 m. Š. Barto filmų retrospektyvą pristatė Paryžiaus šiuolaikinio meno centras „Pompidou“; režisieriaus filmai iki šiol keliauja po įvairias pasaulio šalis ir tarptautinius festivalius.