Mantas Kvedaravičius
Mantas Kvedaravičius (g. 1976) Oksfordo universitete baigė kultūros antropologijos magistrantūrą, Kembridžo universitete apgynė disertaciją ir knygą apie skausmo poveikį, yra Vilniaus universiteto Kūrybinių medijų instituto lektorius. Kembridže yra dėstęs religijos, teisės, politikos teorijos kursus; nuo 2006 m. tiria kankinimus ir dingusius žmones Šiaurės Kaukaze. Jis taip pat yra povandeninis archeologas.
Debiutinis M. Kvedaravičiaus filmas „Barzakh“ (2011) pristatytas Berlyno kino festivalio sekcijoje „Panorama“, iš dalies prodiusuotas Suomijos kino kompanijos „Sputnik Oy“ (vykd. prodiuseris Aki Kaurismäki). Filmas poetiškai ir kritiškai rodo ilgalaikius politinius kankinimus ir prievartą buvusioje sovietinėje respublikoje Čečėnijoje. Jis pristatytas daugiau kaip 40 tarptautinių kino festivalių ir laimėjo daugiau kaip 15 tarptautinių kino dokumentikos apdovanojimų, tarp jų – „Amnesty International“ ir ekumeninės žiuri apdovanojimą 2011 m. Berlyno kino festivalyje. Filmas buvo gausiai aptariamas tarptautinėje žiniasklaidoje, sulaukė liaupsių už tai, kad suteikė balsą daugeliui dingusių žmonių bei jų šeimų.
2015 m. pavasarį M. Kvedaravičius, atvykęs į Odesą filmuoti savo pirmojo pilnametražio vaidybinio filmo „Stasis“, nusprendė keletą scenų nufilmuoti graikų kaimelyje rytų Ukrainoje, netoli Mariupolio. Tačiau atvykęs į Mariupolį sakėsi supratęs, kad tai pats kinematografiškiausias miestas, koks gali būti, tik ir skirtas filmuoti. Taip atsirado jo antrasis dokumentinis filmas „Mariupolis“ (2016) – rytų Ukrainos portretas. Kasdienybė jame turi savo poetiką, nors ši kartais ir gali rodytis absurdiška.