Julija ir Rimantas Gruodžiai
Lietuvos kino dokumentikos tandemas Julija Gruodienė (g. 1943) ir Rimantas Gruodis (g. 1946) kartu dirba nuo 1988 metų. Savo filmų herojais renkasi paprastus žmones, kurių portretai atskleidžia gyvenimo prasmės ir vertės klausimus. J. ir R. Gruodžiai ištikimi klasikinėms vertybėms, jausminei pasakojimo plotmei. Juos labiau traukia pakraščiai, periferija, nes, pasak R. Gruodžio, „toliau nuo miesto chaoso ryškiau matyti žmogaus nuopuoliai ir sublizgėjimai“. 1994 m. režisieriai įsteigė studiją „Periferija“, kurioje sukurti dokumentiniai filmai „Pirtis“ (1997; prizas už geriausią dokumentinį filmą Briuselio nepriklausomo kino festivalyje), „Šeimyna“ (2001), „Kaliausė“ (2002), „Brasbendas“ (2006), „Lieknas“ (2010) ir kt. Pilnametražėse dokumentinėse juostose „Dievo paukšteliai“ (2005), „Pieno kelias – Paukščių Takas“ (2007) gvildenamos skaudžios Lietuvos istorijos temos: tremtis, bėgimas nuo sovietų okupacijos, kolektyvizacija.
J. ir R. Gruodžių filmai buvo rodomi Niujorko modernaus meno muziejuje (MoMA), „Pompidou“ centre Paryžiuje, Bilbao, Bornholmo, Regensburgo, Tamperės ir kt. kino festivalių konkursinėse programose. Dokumentinis filmas „Upė“ (2009) tarptautiniuose Karlovi Varų ir Madrido kino festivaliuose pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu, pelnė „Sidabrinę gervę“ Lietuvos kino ir televizijos apdovanojimuose, Lietuvos kinematografininkų sąjungos išrinktas geriausiu metų dokumentiniu filmu, apdovanotas Florencijos festivalio „dei Popoli“ specialiuoju žiūrovų prizu bei Vilniaus dokumentinių filmų festivalio prizu.