Paulius Markevičius
„Analizuojant žvėrį“.Igno Jurkyno nuotrauka
Aktorius ir režisierius Paulius Markevičius (g. 1989) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijavo vaidybą, 2012 m. įgijo bakalauro, o 2014 m. – magistro diplomą. Nuo 2011 m. vaidina įvairių režisierių spektakliuose, kuria vaidmenis kine, režisuoja spektaklius.
Kaip režisierius debiutavo spektakliu pagal lietuvių rašytojo Romualdo Granausko apysaką „Jaučio aukojimas“ savo dėstytojo režisieriaus Eimunto Nekrošiaus teatre „Meno fortas“. Jaunasis kūrėjas jau yra režisavęs daugiau nei dešimt spektaklių. Greta keleto tradicinių dramos spektaklių ryškėja kita jaunojo menininko kūrybos kryptis – naujos formos, kitokio kalbėjimo publikai ir tiesioginio dialogo su ja paieškos. Šiuo aspektu publikai sukuriamomis patirtimis išsiskiria P. Markevičiaus spektakliai „Dvi su puse minutės“ (sukurtas kartu su dramaturge Birute Kapustinskaite, instaliacijų menininke Egle Lekevičiūte ir saksofonininkų kvartetu „Katarsis 4“) ir „Alberai, WRU?“ (2017), „Analizuojant žvėrį“ (2019).
Markevičius 2018 m. buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Jaunojo menininko premija.
Vienas naujausių nepriklausomų P. Markevičiaus projektų – „Analizuojant žvėrį“ (2019). Bendras režisieriaus Pauliaus Markevičiaus ir scenografės Barboros Šulniūtės kūrinys artimas instaliacijai ar performansui. Čia veikia ne tik keliolika jaunosios ir jauniausiosios kartos lietuvių aktorių, bet ir žiūrovai, kurie į veiksmo erdvę įleidžiami tik poromis (atėję po vieną – suporuojami), paskelbiant jiems priskirtos gyvūnų veislės pavadinimą. Taip jie tampa dirbtiniame rūke skendinčio, ėjimą į Nojaus laivą primenančio vyksmo dalimi. Visas „Analizuojat žvėrį“ veiksmas, jame pateikiamos ritualizuotos ir mistifikuotos sąsajos vienaip ar kitaip veda ta pačia linkme – sunaikinto miško ir vilties jį atsodinti ir užauginti, jei to imsimės patys, kiekvienas atskirai ir visi drauge, link.