Karolina Žernytė
Pojūčių teatro įkūrėja, lėlių teatro aktorė ir režisierė Karolina Žernytė (g. 1986) lėlininkystės meno mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur 2010 m. įgijo bakalauro, o 2012 m. – magistro laipsnį. 2010–2012 m. dirbo aktore–lėlininke Kauno valstybiniame lėlių teatre.
Kaip režisierė profesionaliojoje scenoje debiutavo spektakliu akliesiems ir regintiesiems „Bitinėlio pasakos šešiems pojūčiams“ ir nuo to laiko kuria pojūčiais ir juslėmis paremtus spektaklius-išgyvenimus. Režisierė jau yra sukūrusi dvylika pojūčių spektaklių ir keletą pojūčiais grįstų edukacinių programų. Be to, nuolat veda pojūčių teatro kūrybines dirbtuves ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse (Čekijoje, Italijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kt.). Spektakliai rodyti Estijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje.
2015 m. K. Žernytė įkūrė Pojūčių teatrą, kuriam nuolat kuria naujus, pojūčiais grįstus spektaklius. Jos atrastas būdas kurti objektų teatrą akliesiems, tiksliau – būdas kalbėti ne matomu, o juntamu teatru, ne tik pelnė ne vieną apdovanojimą, bet ir suteikė galimybę nematantiesiems patirti teatro meną, o matantiesiems – suvokti pojūčių ir vaizduotės sintezės galimybes.
2015 m. Auksinių scenos kryžių komisijos ji apdovanota Boriso Dauguviečio auskaru už originalią, novatorišką kūrybą. Tais pačiais metais įvertinta Dalios Tamulevičiūtės premija už spektaklį „Akmuo, vanduo, geluonis“ ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija.
Naujausias K. Žernytės spektaklis „Supergalios“ (2019) sukurtas Kauno kameriniame dramos teatre. Tačiau šio spektaklio veiksmo vieta ne scena, o laipiojimo centras. Šią neįprastą erdvę režisierė pasirinko iki skausmo nuoširdžiam biografiniam pokalbiui su trimis įvairias negalias turinčiomis moterimis Irma, Ernesta ir Aiste. Šios savimi ir savo galimybėmis tikinčios merginos atskleidžia, ką reiškia gyventi be vaizdo, judėti tik ratuose ir kodėl šokti gali būti lengviau nei eiti.