Eimuntas Nekrošius
Bene svarbiausias XX a. antrosios pusės lietuvių teatro ir operos režisierius, nacionalinės premijos laureatas Eimuntas Nekrošius (1952–2018) – pirmasis šalies režisierius, pelnęs tarptautinį pripažinimą. Nuo 1998 m. jo įkurtas teatras-studija „Meno fortas“ du dešimtmečius kasmet įvairiose užsienio šalyse parodydavo kelias dešimtis spektaklių, aplankė beveik visus pasaulio kontinentus. Už kūrybinę veiklą režisierius yra pelnęs daugybę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų.
Nekrošius režisūros studijas baigė A. Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS) Maskvoje (1978). Devintajame dešimtmetyje režisierių išgarsino legendomis tapę spektakliai „Kvadratas“ (1980), „Pirosmani, Pirosmani…“ (1981) ir Antono Čechovo „Dėdė Vania“ (1986). „Šitas Nekrošius – tikriausiai genijus“, – pamatęs keletą režisieriaus spektaklių 1986 m. pareiškė Arthuras Milleris. Būtent šiuo periodu prasidėjo tarptautinė režisieriaus šlovė. E. Nekrošiaus kuriamam autoriniam teatrui būdingi metaforiniai vaizdiniai, perteikiantys universalias žmogiškosios egzistencijos idėjas, asmeniška ir kartu archetipinė teatro kalba. Svarbiausi spektakliai sukurti remiantis A. Čechovo ir Williamo Shakespeare’o kūriniais. Juos E. Nekrošius geba transformuoti į unikalias scenines patirtis. Jo šekspyriškoji trilogija – „Hamletas“ (1997), „Makbetas“ (1999) ir „Otelas“ (2000) – turėjo didžiulį tarptautinį populiarumą.
Nekrošius – Gedimino ordino Komandoro kryžiaus ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiojo kryžiaus kavalierius. Tarp daugybės režisieriaus apdovanojimų – prestižinė Europos teatro premija „Už naująsias teatro realybes“ (1994) ir K. Stanislavskio tarptautinio visuomeninio labdaros fondo premija už žymų indėlį į pasaulio teatro meno raidą (2001), „Auksinė kaukė“ (1997, 1999, 2003, 2004), Kristoforas (1992, 1994, 1998, 2001, 2003), Auksinis scenos kryžius (2010).
Šiuo metu Lietuvos teatrų repertuaruose vis dar rodomi vieni paskutiniųjų E. Nekrošiaus spektaklių: Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – „Borisas Godunovas“ (2015) pagal Aleksandrą Puškiną, Valstybiniame jaunimo teatre – „Cinkas (Zn)“ (2017) pagal Svetlanos Aleksijevič knygas, Klaipėdos dramos teatre – „Kalės vaikai“ (2018) pagal Sauliaus Šaltenio pjesę ir „Inferno – Paradiso“ (2018) pagal Dantės Alighierio poemą, „Jobo knyga“ (2014) ir „Bado meistras“ (2015) pagal Franzo Kafkos novelę – teatro „Meno fortas“ repertuare.
Nekrošiaus „Meno forte“ sukurtas spektaklis „Bado meistras“ (2015) – tai režisieriaus ir aktorių improvizacijų F. Kafkos apsakymo tema rezultatas. Režisierius nepraleidžia nė vienos prasmingos minties, frazės, žodžio, įtaigiai, atvirai teatrinėmis priemonėmis panardina aktorius į pačią istorijos esmę ir leidžia žiūrovams net ne suprasti, o visa siela pajusti, ką savo šlovės valandomis išgyvena kūrėjas, kaip jis kovoja už savo idėją. Spektaklyje nestinga autoironijos ir subtilaus humoro.