Oskaras Koršunovas
Dramos teatro ir operos režisierius Oskaras Koršunovas (g. 1969) – viduriniosios lietuvių režisierių kartos lyderis, Lietuvos ir užsienio teatruose sukūręs daugiau kaip 70 spektaklių. 1993 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur įgijo teatro režisieriaus bakalauro ir magistro diplomus. Dar būdamas studentas pagrindinėse Lietuvos, o vėliau ir užsienio scenose pristatė trilogiją „Ten būti čia“, „Senė“, „Labas Sonia Nauji Metai“ pagal XX a. rusų avangardistų Daniilo Charmso ir Aleksandro Vedenskio kūrybą, atskleidusią visiškai naują ir tuometiniam lietuvių teatrui nebūdingą režisūrinę kalbą.
Vėliau režisierius susidomėjo sociokultūrine aplinka – pradėjo statyti šiuolaikinių dramaturgų pjeses ir tapo pirmuoju režisieriumi, ėmusiu tirti nepriklausomos, pokomunistinės Lietuvos visuomenę, jos santykius ir konfliktus. O. Koršunovo kūryba paprastai apibrėžiama kaip šiuolaikiškumo ir klasikos derinys: jo spektakliai pagal Marko Ravenhillo, Marius von Mayenburgo, Jono Fosse ir Sarah Kane pjeses paveikė spektaklius pagal Sofoklio, Williamo Shakespeare’o, Michailo Bulgakovo, Augusto Strindbergo kūrinius ir atvirkščiai.
1997 m. buvo įkurtas nepriklausomas Oskaro Koršunovo teatras („OKT / Vilniaus miesto teatras“), kurio pirmosios premjeros įvyko 1999 m., tad būtent nuo šių metų skaičiuojama teatro gyvavimo istorija. Šis teatras į lietuvių teatro sceną atvedė naujų aktorių, scenografų ir kompozitorių, taip pat prisidėjo formuojant naują teatro žiūrovų kartą. OKT spektakliai yra dalyvavę festivaliuose visame pasaulyje, tarp kurių – ir prestižiniai tarptautinis Edinburgo festivalis (Jungtinė Karalystė) bei Avinjono teatro festivalis (Prancūzija).
Naują O. Koršunovo kūrybinį etapą žymi 2008 m. sukurtas Williamo Shakespeare`o „Hamletas“. Režisierius atrado naują erdvę – nedidukę OKT / Vilniaus miesto teatro studiją – ir joje ėmėsi laboratorinių ieškojimų, kuriems kūrybinis procesas ne mažiau ar net labiau svarbus nei rezultatas. Čia buvo sukurti spektakliai Maksimo Gorkio „Dugne“ (2010), Antono Čechovo „Žuvėdra“ (2013), „Miranda“ pagal Williamo Shakespeare`o pjesę „Audra“ (2011), Samuelio Becketto „Paskutinė Krepo juosta“ (2013), Sarah Kane „Apvalytieji“ (2017), Bertoldo Brechto „Vestuvės“ (2016), Ivano Vyrypajevo „Šokis Delhi“ (2017), Nikolajaus Gogolio „Pamišėlis“ (2018), Martino Crimpo „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“ (2018), Lauros Sintijos Černiauskaitės „Liučė čiuožia“ (2019), Dmitrijaus Danilovo „Žmogus iš Podolsko“ (2019).
Koršunovas kuria ne tik savo teatre ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitų Europos šalių teatruose. Jis režisavo spektaklius Oslo nacionaliniame teatre (Norvegija), Stokholmo karališkajame dramos teatre (Švedija), Paryžiaus Comédie-Francaise teatre (Prancūzija), Sankt Peterburgo Aleksandros teatre ir Maskvos Dailės teatre (Rusija), Varšuvos „Teatr Dramatyczny“ (Lenkija), Atėnų teatre „Poreia“ (Graikija), Reikjaviko miesto teatre (Islandija), Orhuso miesto teatre (Danija).
Koršunovas 1997–2001 m. dėstė Lietuvos muzikos akademijoje, 2012 m. vėl į ją sugrįžo. Pirmasis jo surinktas kursas bakalauro studijas baigė 2016 m. Kartu su jaunaisiais aktoriais O. Koršunovo sukurti diplominiai spektakliai jau tapo naujo OKT teatro repertuaro dalimi.
Koršunovas yra pelnęs daugiau nei tris dešimtis nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų, yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2002), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino ir Švedijos Karališkojo šiaurinės žvaigždės ordino kavalierius, prestižinės Naujosios teatro realybės prizo laureatas (2002), Prancūzijos Meno ir Literatūros ordino kavalierius (2009), V. Mejerholdo prizo (2010) ir Auksinio scenos kryžiaus (2004, 2011, 2012) bei Boriso Dauguviečio auskaro (2009) laureatas.
Vienas naujausių O. Koršunovo Lietuvoje režisuotų spektaklių – „Liučė čiuožia“ (2019) pagal lietuvių rašytojos ir dramaturgės Lauros Sintijos Černiauskaitės 2003 m. sukurtą pjesę. Tai jau trečioji šios pjesės interpretacija Lietuvos scenoje ir antroji OKT / Vilniaus miesto teatre (2007 m. spektaklį pagal šią pjesę sukūrė režisierė Yana Ross). Šį kartą ties poros santykiais besikoncentruojantis spektaklio veiksmas pateikiamas retrospektyviai žvelgiant į laukiniais įvardijamus 2000-uosius – vartotojiškos visuomenės formavimosi Lietuvoje laiką. Jaunosios aktorių kartos lūpomis aktualizuojamos trumposios žinutės ir pasiklydimas prekybos centrų realybėje, veikiantys vyro ir moters vaidmenis, jų kaitą vis greičiau judančiame laike keičiantis kartoms ir jų vertybėms.