Eglė Kazickaitė ir Greta Gudelytė
„Ašmenys”. Ruslan Bolgov nuotrauka
Režisierės ir aktorės Greta Gudelytė (g. 1986) ir Eglė Kazickaitė (g. 1988) dramos režisūrą studijavo Klaipėdos universiteto Menų fakultete. G. Gudelytė magistro laipsnį įgijo 2012 m., E. Kazickaitė – 2014 m. Režisierės 2012 m. drauge įkūrė nepriklausomą Apeirono teatrą, kuris Lietuvos teatro žemėlapyje išsiskiria ne vien savita raiška, bet ir tuo, jog turi savo namus – jaukias nedideles patalpas Klaipėdos senamiestyje.
Apeirono teatro repertuarą režisierės formuoja iš išskirtinai originalios kūrybos – nors įkvėpimo semiasi iš filosofijos, literatūros kūrinių ar mitų, tačiau spektaklių tekstus visada kuria pačios. E. Kazickaitė ir G. Gudelytė kuria ir drauge, ir po vieną, vaidina viena kitos spektakliuose, rašo pjeses. Jų spektakliai išsiskiria originaliais, visada filosofiniais postulatais grįstais tekstais, atidžiu ir komplikuotu požiūriu į pasaulį. Jų kūriniuose nemažai siurrealistinio absurdo, socialinio grotesko elementų. Režisierės nesiekia žiūrovams suteikti lengvos pramogos, veikiau atvirkščiai – nori juos priversti nuolat spėlioti ir mėginti pačius susidėlioti pasakojimo grandinę. Režisierės Apeirono teatre jau yra sukūrusios beveik dvi dešimtis spektaklių, repertuarą nuolat pildo naujais, aktualijas pabrėžiančiais darbais.
Naujausias Apeirono teatro spektaklis „Ašmenys“ (2019), įvardijamas kaip ritualinis veiksmas, sukurtas remiantis lietuvių išeivijos poetės, prozininkės, dramaturgės, aktorės Birutės Pūkelevičiūtės eilėraščių rinkiniu „Metūgės“ (1952). Spektaklyje G. Gudelytė ir E. Kazickaitė įkūnija jaunų moterų vienatvę, išryškina intymų moters ryšį su gamta. Tai moterys, kurios dirba, kenčia, džiaugiasi, bijo, gimdo, laidoja savo mirusiuosius, kurių tvirtybė kyla iš jų pačių. G. Gudelytės režisuotas sceninis veiksmas – tai nepaliaujamos savęs, autentiškos būties ir gyvenimo prasmės paieškos.