Dalia Staponkutė (g. 1964) užaugo Šiauliuose, bet 1989 m., vos tik jauniems lietuviams atsirado tokia galimybė, išvyko į Kiprą ir ligi šiol ten gyvena. Ji prisimena, kad tuo metu progų – tiek keliauti, tiek apskritai veikti ką nors įdomaus – buvo tiek nedaug, kad griebdavai bet kokią pasitaikiusią, nes ji galėdavo taip ir likti vienintelė. Tad savo kartą ji apibūdina kaip „gaudančią progą“.

Įsitvirtino ne tik literatūriniame gyvenime kaip rašytoja ir produktyvi šiuolaikinės graikų literatūros vertėja, bet ir akademiniame pasaulyje. Jos eseistikoje susitelkiama į išeivijos gyvenimą, aptariama, ką reiškia turėti ne vienus namus ar apskritai jų neturėti.

Iš dviejų renkuosi trečią. Vilnius: Apostrofa, 2015. – 217 p.

Antrasis D. Staponkutės esė rinkinys buvo išrinktas Metų knyga – tai ir prisideda prie knygos populiarumo, ir jį liudija. Tekstuose kalbama apie išeivio „be šaknų“ situaciją, apie troškimą ir išlaikyti ryšį su senąja tėvyne, ir prisijaukinti naująją. Iš šių dviejų kelių vieno pasirinkti neįmanoma, tad autorė „renkasi trečią“ ir namus sau randa kalboje, tekste ir pačiame rašyme. Vertimas tampa ne tik teksto kūrimu kita kalba, bet ir talpesne dvilypio gyvenimo metafora. Nenuostabu, kad knyga jau išversta ir į vokiečių kalbą.