Alvydas Šlepikas (g. 1966) – vienas iš šiuolaikinių Lietuvos rašytojų, kurie taip pat yra ir visų galų meistrai – migruoja tarp literatūros, teatro, kino ir televizijos pasaulių. Jis poetas, romanistas, dramaturgas, scenarijų autorius, aktorius ir režisierius. Aktyviai dalyvauja šalies teatro gyvenime, yra lietuvių „PEN“ centro ir Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Romanas Mano vardas Marytė, jaudinama vadinamųjų „vilko vaikų“ istorija, 2012 m. tapo skaitomiausia metų knyga Lietuvoje ir jos tiražas jau kartotas šešis kartus. Tai vienas labiausiai verčiamų šiuolaikinių Lietuvos romanų, jau išleistas baltarusių, olandų, estų, vokiečių, latvių, lenkų ir ukrainiečių kalbomis.

Tiek A. Šlepiko poezijai, tiek prozai būdingas gyvas, vaizdingas stilius, subtili praeities ir dabarties sampyna. Netikėtus jo personažų likimo posūkius ir veiksmus paaiškina kontekstas iš praeities, o psichologinį jų portretą brėžia gyvoji aplinka – tiek bendra jos nuotaika, tiek istoriniai faktai.

Mano vardas Marytė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 8 laidos, 2012-2018. – 181 p., 207 p.

Romaną įkvėpė dviejų moterų, kurios priklausė grupei Antrojo pasaulinio karo metais perkeltų asmenų, žinomų kaip „vilko vaikai“, istorijos. Taip vadindavo vokiečių vaikus, paprastai našlaičius, kurie karui baigiantis atkeliaudavo per Nemuną iš Rytų Prūsijos į Lietuvą, ieškodami būdų išgyventi ir dirbti. Būdavo gimę Rytų Prūsijoje (tuo metu ji priklausė Vokietijai), tačiau badas ir sovietų armijos žiaurumas versdavo juos ieškoti prieglobsčio užsienyje – Lietuvoje. Pagrindinė romano veikėja Renatė, pasivadinusi Maryte, tampa simboliu, rodančiu, kaip gyvenimas gali įveikti likimo negandas. Marytės šeimos istorija perteikia tragišką daugelio pabėgėlių Rytų Prūsijoje ir Lietuvoje padėtį pirmosiomis pokario dienomis. Romanas patraukia stipriu pasakojimu ir kinematografiškumu.