Kęstutis Navakas (1964–2020) – vienas matomiausių Lietuvos poetų. Užaugo Kaune, kuris figūruoja jo kūryboje kaip numylėtas miestas, visuomet buvo ir yra svarbi Kauno kultūrinio gyvenimo figūra. K. Navakas rašė kultūrinei spaudai, buvo atidaręs savo knygyną – vieną pirmųjų privačių erdvių literatūriniams įvykiams organizuoti. Dirbo knygų apžvalgininku televizijoje ir yra išvertęs nemažai poezijos iš vokiečių ir anglų kalbų. Jo paties kūrybą žymi labai žaismingas požiūris į kalbą. Debiutavo kaip poetas, išleido 5 eilėraščių rinkinius, vėliau pradėjo rašyti esė. Stilius elegantiškas, žaismingas, erotiškas ir kupinas gyvenimo džiaugsmo su švelniu dekadentiškumo prieskoniu; čia joks žodis neturi vienos fiksuotos reikšmės: K. Navakas pasitelkia laisvąsias asociacijas, nuolat ką nors nurodo ir cituoja, kad pagyvintų tekstą. „Aš linkęs į nuotykius“, – kartą sakė viename interviu, taip apibūdindamas tiek save, tiek savo kūrybą.

Vyno kopija. Vilnius: Tyto alba, 2016. – 200 p.

Autorius neturi nė menkiausio supratimo, apie ką pasakojama jo pirmajame romane. Skaitytojai irgi neturi, bet daugumai tas patinka. Skaityti – grynas malonumas, nors niekas nepaaiškins, kodėl. Atrodo, kad pagrindinis personažas miręs, bet vienai paskutinei dienai jis grįžta į gyvųjų pasaulį, o jį lydi – vedlys? Kita dvasia? Niekas nežino, bet niekam ir nerūpi! Įvykiai – sapnai? vizijos? kliedesiai? – šokinėja erdvėje, nuo Romos per Berlyną į kažkieno virtuvę neaišku kur. Personažai įvairūs: dauguma atrodo kaip rašytojai, kai kurie irgi jau mirę. Tipiškai navakiškai viskas tampa nuoroda ir intertekstu, ir kai kuriems skaitytojams tai pasirodė pernelyg sudėtinga. Bet negali paneigti, kad kelionė – su nuotykiais.