Icchokas Meras (1934–2014) buvo kilęs iš Lietuvos žydų šeimos, gyvenusios Kelmėje. Tėvai nužudyti per Holokaustą jam dar esant vaikui, o jį patį išslapstė bei užaugino lietuvių šeima. Ši patirtis – absoliutaus žiaurumo ir visiško gerumo – ženklino visą tolesnį jo gyvenimą ir kūrybą. Pirmąjį apsakymų rinkinį publikavo 1960 m., tada parašė keletą scenarijų kino filmams. 1972 m., protestuodamas prieš režimą, emigravo į Izraelį, tačiau visuomet rašė tik lietuviškai. Jo knygose, kurios išverstos į daugelį kalbų ir apdovanotos premijomis tiek abiejose jo tėvynėse, tiek užsienyje, nuolat išnyra Holokausto ir žydų temos. Kūryba aukština abstraktų žmogiškumą, yra labai griežtai suvaldyta, personažai simboliški, situacijos aiškiai sumodeliuotos, pasitelkiamos įvairios literatūrinės priemonės, bet visuomet turint aiškų tikslą.

Lygiosios trunka akimirką. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1-oji laida 1963; Vilnius: Vaga, 2-oji laida; Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 3-ioji laida 1998; Vilnius: Baltos lankos, 4-oji laida 2006. – 190 p.

Turbūt žinomiausia I. Mero knyga, kurios vien lietuvių kalba jau išleisti keturi leidimai. Veiksmo vieta – Vilniaus getas nacių okupacijos metais. Romano centre – šachmatų partija, kurią žaidžia nacis Šogeris ir jaunas ir talentingas žydas Izaokas. Ant kortos pastatyti gyvenimai. Jei Izaokas praloš, naciai išžudys geto vaikus. O jei laimės – mirs tik jis vienas. Knyga padalyta į skyrius pagal šachmatų figūras ir jų judėjimą žaidime, tačiau pagrindinis konfliktas akivaizdžiai yra minėtoji moralinė dilema. Izaoko tėvas Abraomas, visai kaip Biblijoje, savo septynis sūnus išauklėjo gerai; yra dalykų, svarbesnių ir už gyvenimą, ir jis pasirengęs dėl jų paaukoti savo septintąjį sūnų. Abraomo vaidmuo – pasipriešinti nužmogintam, brutaliam nacių žiaurumui.

Romane negali būtų kompromisų: arba laimi, arba pralaimi, jokių pilkų zonų; knyga – šokiruojanti, žiauri ir skausminga – vis dėlto pasakoja apie buvimo žmogumi grožį, apie pakilimą virš blogio.