Gintaras Beresnevičius (1961–2006) buvo vienas nedaugelio tikrų, nuoširdžiai suinteresuotų senosios Baltijos religijos ir mitologijos tyrinėtojų. Dauguma jo darbų – svarūs ir gerai kolegų įvertinti moksliniai šios srities tyrimai. Įvairiuose universitetuose dėstė religijos studijas ir Lietuvos mitologiją ir buvo labai mėgstamas studentų. Tačiau jo darbai nesiribojo siauros srities moksliniais tyrimais ar jų apžvalga. Gana anksti G. Beresnevičius tapo žinomas kaip populiarus negrožinės literatūros autorius, daugiausiai kalbantis apie nacionalinę tapatybę, jos šaknis ir politinę situaciją. Čia jis visada remdavosi savo tyrimais.

Vis dar prisimenamas kaip eseistas ir apsakymų autorius. Deja, grožinę literatūrą pradėjo rašyti gana vėlai, ir ją nutraukė ankstyva mirtis. Tačiau tai, ką parašė, tam tikra prasme tapo tekstais ledlaužiais. Jo grožinė kūryba ir įdomi, ir intelektualiai sudėtinga, kone enciklopedinė. Įžvalgos apie žmones ir visuomenę – šiurpiai gilios. Kūriniai versti į keletą kalbų, tarp jų – į latvių, kroatų, rusų ir anglų.

Paruzija. Vilnius: Tyto alba, 2005. – 291 p.

Pirmas G. Beresnevičiaus romanas, komiškas ir sykiu baugus. Iš esmės tai apokaliptinis pasakojimas apie pasaulio pabaigą, kurią atneša žmogaus sukurti dievai. Susipina keletas siužeto linijų, kurios visos prisodrintos mitologinių detalių ir įspūdingo įvairių kultūrų pastišo. Kuo toliau, tuo fantastiškesnė ir siurrealistiškesnė, netgi fantasmagoriška darosi pasakojama istorija. Sunku pasakyti, ar ji labiau baisi, ar satyrinė. Sykiu tai taiklus šiuolaikinės Lietuvos visuomenės atspindys – jos dievų ir deivių, jos gležnų įsitikinimų ir netikrų stabų.

Daugelis kritikų išgyrė knygą kaip „pirmąjį postmodernistinį lietuvių romaną“ (nors dėl tokių apibūdinimų, žinoma, visada nesutariama). Kai kuriems ji pasirodė per sudėtinga ir per sunki – joje gausybė nepastebimų nuorodų, verčiančių griebtis enciklopedijos. Visgi be jokios abejonės galima sakyti, kad tai vienas iš kokybiškiausių kūrinių Lietuvos literatūroje, knyga, kurią galima išdidžiai pristatinėti užsienyje kaip lietuviškosios psichikos įvadą.