Eugenijus Ališanka (g. 1960) gimė tremtinių šeimoje Rusijos gilumoje ir pirmuosius dvejus gyvenimo metus Lietuvos neregėjo. Atsitiktinai, nesąmoningai ar tyčia tokį santykį jis išlaikė ir beveik visą gyvenimą. Turbūt nebus klaida vadinti Ališanką dažniausiai verčiamu lietuvių poetu – daugiau kaip dešimt jo knygų išleista angliškai, vokiškai, rusiškai ir keliomis mažesnėmis kalbomis, pavyzdžiui, slovėnų ir suomių, į kurią nors kalbą išverstas beveik kiekvienas jo rinkinys. Ališanka nuolat keliauja, dažnai vieši rašytojų rezidencijose užsienyje ir dalyvauja renginiuose ir festivaliuose. Taip pat jis produktyviai verčia poeziją iš anglų ir lenkų kalbų bei turi ambicijų būti intelektualus mąstytojas, nors labiau filosofinė jo proza dažnai sutinkama nevienareikšmiškai. Yra išleidęs ir kelis esė rinkinius.

Gatvė tarp dviejų bažnyčių. Vilnius: Tyto alba, 2012. – 85 p.

Gatvė tarp dviejų bažnyčių yra pirmoji Eugenijaus Ališankos esė knyga, kurios pagrindinis veikėjas yra laikas. Autorius pasakoja istorijas, tačiau jos nėra linijinės, faktografinės. Tekstai konstruojami pasitelkiant asociacijas, įžvalgas, vaizduotę, todėl juos būtų galima pavadinti autobiografinėmis novelėmis. Kita vertus, jau nuo pirmų sakinių justi, kad šioje knygoje biografijos faktai ir prisiminimai tėra atramos taškas. Knyga gali būti skaitoma įvairiais lygiais – kaip autoriaus istorija, kaip tekstai apie žmogaus savivoką, egzistencines paieškas, pagaliau – ar pirmiausia – kaip literatūros kūrinys. Ironiškos ir įžvalgios, jautrios medžiagai ir kalbai E. Ališankos esė skatina dar sykį suabejoti žanrų ribomis.