Pirmąjį apsakymų rinkinį Danutė Kalinauskaitė (g. 1959) publikavo 1987 m. ir nuo tada daugiau nei dvidešimt metų kūrybos neskelbė. Tačiau paskui grįžo su trenksmu. 2008 ir 2015 m. išleido po apsakymų rinkinį, kurie abu atnešė jai vienos populiariausių – ir, nesuklysime, vienos mylimiausių – moterų rašytojų Lietuvoje titulą. Visi žino, kad trumposios prozos niekas neperka – o štai rašytoja, niekad neišleidusi romano! Neatrodo, kad čia būtų koks slaptas triukas. Jos istorijoje nėra painių dramų. Tačiau ji – meistriška stebėtoja.

Apsakymuose gilinamasi į pokyčius, kuriuos į pavienių žmonių ir šeimų gyvenimus atnešė didieji istoriniai įvykiai. Dažnai rodomos skirtingos kartos; puikus pavyzdys, kaip skirtingai gali būti suvokiama ta pati tikrovė. Galbūt svarbiausia – kad savo personažus ji labai užjaučia. Gal tai ir yra slaptas triukas?

Skersvėjų namai. Vilnius: Tyto alba, 2015. – 173 p.

Naujausias D. Kalinauskaitės rinkinys daugeliu aspektų tęsia ankstesnį. Apsakymų vieta ir tikrovė aiški – pilna nuorodų į vietą, laiką, žinias ir Lietuvos bei pasaulio įvykius. Sykiu jie „atpažįstami“ daug konkretesne prasme – iš mažyčių gyvenimo detalių, mažų klausimų ir problemėlių, ne tokių jau skirtingų nei mūsų visų. Tematika – šeima ir namai, laikas ir atmintis. Apsakymuose dar labiau išryškinama vienatvė, atskirtis, susvetimėjimas. Kalba – jautri, bet ir šmaikšti, nors pačiuose apsakymuose ir nelabai yra iš ko juoktis.