Kai skaitau kitų autorių knygas, jaučiuosi pakviesta į rašytojo pasaulį, kuriame man leista pabūti, paklajoti ir fantazuoti drauge su autoriumi. Tai nuotykis, leidžiantis nugyventi kur kas daugiau nei vieną gyvenimą.

Rašydama ir iliustruodama ,,Lėlę“ pati kūriau naują pasaulį, o gal ir jis mane, ir patyriau stebuklą, kurį norėsiu išgyventi vėl. Pati nepajutau kaip parašiau tekstą, bet su iliustracijomis, mano nuostabai, užstrigau. Kas gali būti paprasčiau nei iliustruoti nuosavą tekstą? Pasirodo, tai ne toks lengvas uždavinys. Ir dar labiau dėl to, kad tai mano amatas.

Ilgai gyvenau tame pasaulyje, kol jis atrado savo kvapą, spalvas ir nuotaiką. Dabar ,,Lėlė“ gyvena savo gyvenimą, o aš jaučiuosi viena iš tos rašytinės-pieštinės realybės dalyvių.