Visų pirma bandau prisiminti, kokios iliustracijos man pačiam vaikystėje buvo gražios ar įdomios, noriu, kad vaikams nebūtų nuobodu, stengiuosi rasti tiesioginę kalbą su žiūrėtoju – jei piešiu dramblį, tai tuo sakau: „čia dramblys“, o ne: „žinok, vaikeli, šitaip suaugę dėdės dailininkai piešia dramblį“.

O jei apie rašymą – vaikams nerašau, nerašau ir suaugusiems, tiesiog rašau tai, ką noriu pasakyti, adresato neturiu, niekam niekas nedraudžiama ir kam reikia, tas pasiima pats. O kai pasiima vaikai – man geriausias komplimentas. Labai nemėgstu kalbėjimo „kaip su vaikais“ – tai nenuoširdu, tai netiesa. Du dalykai yra svarbiausi – tiesa ir laisvė. Ir vaikams, ir ne vaikams.

Gimė 1965 m. vasario 1 d. Vilniuje (Lietuva).
1976–1983 m. mokėsi M.K. Čiurlionio meno mokykloje.
1983–1991 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje.
1990–1991 m. Diuseldorfo (Vokietija) dailės akademijos svečias-studentas.