Lietuvos kūrėjai „Performa“ bienalėje Niujorke jau lapkritį

Lapkričio 1–23 d. vyksianti bienalė „Performa 2025“ paskelbė apie Lietuvos kūrėjus, kurie bus pristatyti šių metų bienalės programoje „Lietuvos paviljonas be sienų“.

LIETUVOS PAVILJONO BE SIENŲ PROGRAMA

20-ąjį jubiliejų švenčiančioje performansui skirtoje bienalėje – nauji šiuolaikinių Lietuvos menininkų Linos Lapelytės ir „Pakui Hardware“ kartu su „Operomanija“ kūriniai, taip pat Andriaus Arutiunian, Raimundo Malašausko, Roberto Narkaus, Augusto Serapino projektai.  „Lietuvos paviljoną be sienų“ organizuoja „Performa“, bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu (LKI) ir Lietuvos Respublikos generaliniu konsulatu Niujorke.

„Didžiuojamės bendradarbiavimu su „Performa“. „Lietuvos paviljone be sienų“ pristatomi Lietuvos menininkai atstovauja kartai, kurios darbai laisvai juda tarp meno disciplinų. „Lietuvos paviljonas be sienų” stiprina tarptautinius kultūrinius ryšius, taip pat patvirtina gyvo meno svarbą pasaulinėje scenoje, o šiandien demonstruoja ir kultūros jėgą“, – teigė LKI direktorė Julija Reklaitė.

2013 m. pradėta programa „Paviljonas be sienų“ atspindi „Performos“ įsipareigojimą pristatyti skirtingų šalių socialinį, politinį ir meninį kraštovaizdį per gyvus pasirodymus. Per pastarąjį dešimtmetį ši kuratorinė platforma Niujorko žiūrovams pristatė Australijos, Estijos, Norvegijos, Lenkijos, Pietų Afrikos, Švedijos, Suomijos ir Taivano balsus. Kiekvienas paviljonas kuriamas per dvejų metų tyrimų laikotarpį, glaudžiai bendradarbiaujant su kultūros institucijomis, kuratoriais, menininkais ir pedagogais iš atitinkamos šalies, siekiant sukurti dinamišką ir giliai kontekstualią programą.

„Performa” visada laikė performanso meną tiltu tarp kultūrų. „Paviljonas be sienų“ suteikia galimybę glaudžiai bendradarbiauti su menininkais ir institucijomis konkrečiuose kultūriniuose kontekstuose. Užmegzdama ryšį su Lietuvos šiuolaikinio meno scena bienalė ne tik praturtina savo programą, bet ir skatina kultūrinius mainus, suteikdama Niujorko žiūrovams galimybę patirti novatorišką meninę išraišką, kylančią iš Lietuvos. Esame labai laimingi, galėdami pristatyti šią programą kartu su Lietuvos partneriais ir parodyti tokią drąsią bei kūrybingą menininkų grupę Niujorke,” – sakė „Performa“ įkūrėja ir vyriausioji kuratorė RoseLee Goldberg.

„Performa“ Lietuvos menininkams – ne tik pripažintos bienalės scena, bet ir svarbi platforma susipažinti su JAV meno pasauliu iš vidaus, užmegzti svarbių pažinčių. Bienalės komanda, besiruošdama renginiui, susipažino su Lietuvos kūrėjais, įsigilino į kiekvieną jų pasirodymų niuansą“, – sakė Lietuvos kultūros atašė Jungtinėse Valstijose Akvilė Kavaliauskaitė.

Ypatingą partnerystę įtvirtins ir naujausias, netrukus pasirodysiantis LKI leidžiamo žurnalo * as a Journal numeris „Vessel As a Journal“, skirtas meno, realybės ir performanso santykio tyrinėjimams. Numerio kviestinė redaktorė – ilgametė „Performos“ vyresnioji kviestinė kuratorė Defne Ayas, kuri nuo šių metų rugsėjo vadovauja Eindhoveno Abbemuseum. Žurnalas bus pristatytas „Performos“ programoje „Performa Hub“.

Lietuvos menininkai „Performoje“

Lina Lapelytė tęsia savo tyrinėjimus apie žmonijos ryšį su gamtos pasauliu kūrinyje „The Speech“ (Niujorkas), gvildendama kalbos ir komunikacijos ribas. Šis bienalės užsakytas kūrinys, pastatytas neoklasikinėje Federal Hall rotondoje Volstryte, kvies moksleivius dalyvauti performanse, kuriame susipina vaidmenų žaidimas, vokalinė raiška ir judesiai. Vaikams judant ir imituojant gyvūnų gestus ir garsus, politinė ir finansinė čia vyraujanti atmosfera akimirksniu išsisklaidys. „The Speech (NYC)“ tiria, kaip jaunesnės kartos susidoroja su neapibrėžtumu, naujai interpretuoja atmintį ir sukuria naujus išraiškos būdus, reaguodamos į sparčiai kintantį pasaulį. Kūrinį ko-prodiusuoja „The Watermill Center“. Pirmąją šio kūrinio versiją prodiusavo Paryžiaus „Festival d’Automne“ kartu su Bourse de Commerce Pinaul Collection kaip Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 programos dalį.

Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda, dirbantys kartu kaip „Pakui Hardware“, savo „Performos“ bienalei skirtame „Operomanijos“ ko-prodiusuotame kūrinyje nagrinės besikeičiančius technologijų ir žmogaus kūno santykius. Duetas, įkurtas Niujorke ir dabar veikiantis Vilniuje ir Berlyne, atstovavo Lietuvai 60-ojoje Venecijos bienalėje 2024 m. ir toliau tiria, kaip technologijos keičia psichinę ir kūnišką patirtį. Jų naujasis darbas „Spores“ šį tyrimą įtraukia į dirbtinio intelekto terapijos seansą, inscenizuotą kaip klasikinė graikų drama. Susitikimas yra tiek teatrališkas, tiek dialektinis: pagrindinis veikėjas diskutuoja su dirbtinio intelekto terapeutu, o bendruomenės choras, vadovaujamas Vaido Bartušo, tarnauja kaip kolektyvinis proto ir mito balsas. Mišos Skalskio kompozicijos elektroninė partitūra pabrėžia dialogą tarp racionalistinių proto teorijų, užkoduotų šiuolaikinėse technologijose, ir neopagoniškų tikėjimų.

Kuratorius ir menininkas Raimundas Malašauskas pristatys dviejų vakarų projektą „Send In the Clowns“. Kiekvieną vakarą ta pati aktorių trupė vaidins skirtingus vaidmenis ir pasakos skirtingas istorijas. Ypatingą atmosferą padės sukurti dizainerės Sandros Straukaitės kostiumai.

Augustas Serapinas sukurs nedidelę, iš vietinių medžiagų pagamintą medinę konstrukciją, kuri keliaus po Niujorką, naudodama viešąją erdvę, kad pažadintų prisiminimus. Ištikimas savo skulptūrinei praktikai, Serapinas architektūrą perkuria kaip gyvą būtybę, leidžiant struktūrai atsirasti ir išnykti visame mieste.

Roberto Narkaus projektas vystys jo nuolatinį virtualios erdvės, perkurtos asmenybės ir socialinės žiniasklaidos bei Niujorko miesto gyvenimo formuojamų tapatybių įvairovės tyrinėjimą. Remdamasis ankstesniais darbais, tokiais kaip „Prospect Revenge“ (2018–dabar), kurie tyrinėjo viešumo, reginio ir bendruomenės sankirtas, Narkaus performansas atsiskleis kaip išsami istorija. Pristatoma bendradarbiaujant su Rupert meno centru Vilniuje.

Andriaus Arutiunian projektas siūlo performanso „Armen“ versiją. Niujorke važiuojančiame automobilyje gros menininko sukomponuota kasetė su armėnų diasporos disko muzikos įrašais. Naudodamas asmeninę kasetinių juostų, vinilo plokštelių ir VHS juostų su populiariąja muzika iš 1970-ųjų iki 1990-ųjų kolekciją, Arutiunian remiksuoja ir perkuria šioje muzikoje įkūnytą asmeninę ir kultūrinę atmintį.