Lietuvos kultūros Italijoje 2025 – 2026 startas Romoje

Spalio 5 d. inauguraciniu koncertu Italijos prezidento rūmuose, kuriame dalyvaus abiejų šalių vadovai, bus pažymėta Lietuvos kultūros Italijoje programos pradžia. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius atliks menininko provaikaitis Rokas Zubovas bei italų atlikėjų styginių kvartetas EOS.

Metus truksianti Lietuvos kultūros programa apims vizualujį meną, teatrą, šokį, naująją operą, muziką, kiną, literatūrą, istoriją. Be įvairių renginių, vyks kultūros profesionalų stažuotės, bus rengiamos menininkų rezidencijoss. Programos fokusas nukreiptas į Italijos Šiaurės ir Centrinius regionus – Romą, Boloniją, Turiną, Milaną, Veneciją. Šiuose miestuose vyksta didžiausios ir garsiausios, dideles auditorijas sutraukiančios meno mugės, bienalės ar festivaliai.

Vieno didžiausių scenos menų festivalių Europoje „Romaeuropa“ salės Romoje bus skirtos Lietuvos kūrėjams visą savaitę jau nuo rugsėjo 30 d. „Romaeuropa“ festivalio repertuare – muzikinis performansas „Sporto grupė“ („Operomanija), choreografo Dovydo Strimaičio šiuolaikinio šokio spektaklis „Hairy“, muzikos grupės „Merope“ koncertas, dramaturgių Birutės Kapustinskaitės, Gabrielės Labanauskaitės ir Virginijos Rimkaitės pjesių skaitymai, Jono Meko filmo „Requiem“ pristatymas, kuris vyks bendradarbiaujant su MAXXI muziejumi Romoje.

Pasak Lietuvos kultūros instituto vadovės Julijos Reklaitės, Lietuvos kultūra Italijoje 2025-2026 – tai platforma, skirta didinti šiuolaikinės Lietuvos kultūros matomumą ir žinomumą Italijos auditorijoje, o taip pat plėtoti Lietuvos ir Italijos ryšius ne tik kultūros srityje.

„Lietuvos kultūra bei jos kūrėjai Italijoje pasklis po pripažintus tarptautinius festivalius, muges bei bienales – būtent tokiuose renginiuose sulaukiama daugiausiai žiūrovų, didinamas šalies bei jos kūrėjų žinomumas bei mezgamos ilagalaikės partnerystės. Lapkritį laukia Lietuvos fokusas vienoje prestižiškiausių meno mugių Europoje – „Artissima“. Kitais metais Lietuvos menininkų mainų projektas su Kauno bienale Val Gardenos bienalėje – tai Lietuvos kultūros instituto vizitų programos ir kultūros atašė Italijoje darbo rezultatas”, – sakė Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.

Anot Lietuvos ambasadorės Italijoje Dalios Kreivienės, Lietuvos kultūros Italijoje 2025–2026 programa yra glaudaus Lietuvos ir Italijos institucijų bendradarbiavimo rezultatas, grindžiamas pasitikėjimu, smalsumu ir tarpusavio pagarba.

„Atverdami duris dialogui tarp mūsų teatrų, muziejų, koncertų salių ir universitetų, patvirtiname, kad kultūra išlieka vienu galingiausių diplomatijos instrumentų. Programa yra ne tik meno, bet ir idėjų, vertybių bei ateities vizijų mainai. Džiaugiuosi, kad šio bendradarbiavimo dėka mūsų menininkai kviečia Italijos publiką pažinti Lietuvą kaip subtilaus drąsumo ir atkaklaus kūrybiškumo šalį – savybes, kurios giliai skamba abiejose mūsų kultūrose,” – sakė D. Kreivienė.

Anot Lietuvos kultūros atašė Italijoje Lauros Gabrielaitytės-Kazulėnienės, Lietuvos kultūros Italijoje programa Italijoje atsirado iš būtinybės jungti projektus, kurie nepasimestų itin turtingame Italijos kultūriniame gyvenime.

„Turint svarbių Italijos organizacijų palaikymą ir atvirumą, pavyko sustiprinti kultūrinius ryšius su jomis, o jų tinklą panaudoti kaip platformą naujų bendradarbiavimo partnerysčių užmezgimui. Kitas labai svarbus šios programos koncepcijos elementas yra simbolinis Lietuvos grįžimas į tarptautinės kultūros kontekstą. Pavyzdžiui, festivalis „Romaeuropa“ buvo pradėtas organizuoti 1985 m. užsienio šalių kultūros institutų iniciatyva. Suprantama, kad tuomet Lietuva negalėjo prisidėti prie festivalio ištakų, bet šiais metais jubiliejinio 40-ojo festivalio proga pristato Lietuvos menininkus. Circolo Scandinavo rezidencija, įkurta 1860 m., pirmą kartą atidaro savo duris Baltijos šalims su pilotiniu rezidencijos projektu, skirtu Lietuvai. Visapusiškas bendradarbiavimas bei Lietuvos istorijos pasakojimas per šiuolaikinių kūrėjų darbus bus Lietuvos kultūros Italijoje 2025-2026 esmė“, – pasakojo Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė.

Lietuvos kultūros programoje šiemet be jau minėtų festivalio „Romaeuropa“ bei meno mugės „Artissima“, vyks ir M. K. Čiurlioniui skirta savaitė „Fondazione Arturo Toscanini“, kuri yra viena svarbiausių ir dinamiškiausių muzikos institucijų Italijoje, besipecializuojanti simfoninių ir operos spektaklių pastatymuose. Taip pat dar šiemet Bolonijoje vyks menininko Kipro Dubausko paroda.

Lietuvos kultūros Italijoje 2025-2026 rugsėjo ir spalio mėnėsių programą galima rasti Lietuvos kultūros instituto svetainėje https://lithuanianculture.lt/cultura-lituana-in-italia/.

Lietuvos kultūros Italijoje 2025 – 2026 programą įgyvendina Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje.

Bendra informacija:

Lietuvos kultūra Italijoje 2025-2026

Trukmė: 2025 m. spalio 5 d. – 2026 spalio 5 d.

Įgyvendina: Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje

Pagrindiniai tikslai: didinti Lietuvos žinomumą Italijoje. Megzti naujas ir stiprinti turimas ilgalaikes partnerystes tarp Lietuvos ir Italijos kultūros institucijų bei profesionalų.

Kultūros programos sudarymo principai: programa – kaip platforma, kuri sukuria galimybes naujiems ilgalaikiams bendradarbiavimo projektams bei esamų partnerysčių stiprinimui pristatant Lietuvos meną bei kūrėjus svarbiausiuose Italijos kultūros renginiuose – festivaliuose, meno mugėse, parodose bei bienalėse. Programoje pagrindinis dėmesys skiriamas jaunajai lietuvių menininkų kartai taip vadinamiems Nepriklausomybės vaikams. Šį pasirinkimą įkvėpė Bolonijos „Teatri di Vita“, kuris 1996 m. rengė Lietuvai skirtą festivalį su to meto svarbiausiais jaunaisiais menininkais. 2026 m. Bolonijoje bus rengiamas festivalis po 30 metų, kuriame bus pristatomi šiuo metu aktyviai kuriantys jaunieji Lietuvos kūrėjai.

Geografija: visa Italija su fokusu į Šiaurės ir Centrinius regionus – Roma, Bolonija, Turinas, Milanas, Venecija.

Veiklos sritys: vizualusis menas, scenos menai (teatras, šokis, naujoji opera), muzika, kinas, literatūra, istorinė atmintis, kultūros profesionalų stažuotės ir menininkų rezidencijos.

Menininkai: Rokas Zubovas, Indrė Jurgelevičiūtė, Gabrielė Labanauskaitė, Gailė Griciūtė, Viktorija Damerell, Dovydas Strimaitis, Birutė Kapustinskaitė, Virginija Rimkaitė, Kipras Dubauskas, Kamilė Krasauskaitė, Anastasia Sosunova, Andrius Arutiunian, Emilija Škarnulytė, Kipras Dubauskas, Augustas Serapinas, Eglė Kulbokaitė, Eglė Budvytytė, Kristina Buožytė, Vitalijus Žukas, Goda Palekaitė, Eglė Razumaitė ir kiti.

Partneriai Italijoje: Romaeuropa festivalis, Maxxi muziejus Romoje, Mambo muziejus Bolonijoje, Milano ir Turino sinematekos, Nacionalinis kino muziejus, Italijos trumpametražių filmų centras, tarptautinė meno mugė Artissima, kultūrinė organizacija flusso, Fondazione Arturo Toscanini, Associazione BarrieraBarriera, Museo Nazionale della Montagna, Fondazione ICA Milano, galerija eastcontemporary, rezidencija IUNO, styginių orkestras I Solisti Aquilani, Teatro del Drago, tekstilės laboratorija Lottozero, Teatri di Vita,  Biennale Gherdëina, Venecijos bienalė Operaestate festivalis, Brescia miesto savivaldybė, kultūros centras Labas Itala, Santarcangelo festivalis, Circolo Scandinavo rezidencija, Florencijos universitetas, kultūros asociacija Hamelin.

Lietuvos organizacijos: Teatro informacijos centras, Lietuvos šokio informacijos centras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, VšĮ „Operomanija“, Šiuolaikinio meno centras, Galerija „Meno parkas“, Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Muziejinių kompetencijų ugdymo programa „Marta“ (Lietuvos nacionalinis muziejus), Lithuanian Short Film Agency, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Festivalis „Vaikų žemė“, Istorijos institutas, Kauno bienalė, Kauno valstybinis lėlių teatras, Šiaulių miesto šiuolaikinio meno galerija, Nacionalinis architektūros institutas, Vilniaus miesto savivaldybė, Užupio menų inkubatorius, Trakų vokės rezidencija, Literatūros festivalis visai šeimai „Vaikų knygų sala“, AV17 galerija, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir kiti.