Birželio 5-6 d. Berlyno Menų akademijoje vyko simpoziumas „Bendradarbiavimo aspektai. Menas militarizacijos laikais“ (Aspects of Presence. Art in Times of Militarisation). Šių metų spalį atidaroma tarptautinė paroda Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje – projekto „Bendradarbiavimo aspektai” dalis.

Šio projekto atspirties taškas – ilgalaikis Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimas Lietuvoje. Brigados dislokavimas yra dalis NATO strategijos, skirtos sustiprinti Aljanso rytines sienas, reaguojant į tebesitęsiančią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Per kelerius ateinančius metus į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. karių, juos lydinčių civilių darbuotojų ir šeimos narių, o visapusiškas kovinės brigados pajėgumas turėtų būti pasiektas 2027 metais. Inspiruotas šio įvykio, projektas siekia atkreipti dėmesį į platesnį Rusijos invazijos į Ukrainą kontekstą.

„Bendradarbiavimo aspektai“ – bendras ŠMC, Akademie der Künste ir Goethe’s instituto Lietuvoje projektas, kurį remia Lietuvos kultūros institutas.

Pasak Goethe’s instituto Lietuvoje vadovės Annos Marios Strauß, brigados dislokavimas šiuo metu yra pagrindinė Lietuvos ir Vokietijos santykių tema ir mums žymi reikšmingą geopolitinį poslinkį, atspindintį tiek gilias transformacijas, tiek istorinį tęstinumą. „Mums atrodo labai svarbu įsiklausyti į menininkų ir jų perspektyvas šiuo pokyčių laikotarpiu. Todėl, įgyvendindami projektą „Bendradarbiavimo aspektai“, bendradarbiavome su ŠMC Vilniuje ir Berlyno Akademie der Künste, kad sukurtume erdvę menininkams tyrinėti, kaip šiuolaikinį gyvenimą veikia militarizacija, apmąstyti, kas mus čia atvedė, ir kokia ateitis mūsų laukia. Per meno kūrinius, diskusijas ir tekstus kviečiame menininkus ir auditorijas įsitraukti į mūsų šiuolaikinių laikų sudėtingumą ir prieštaravimus“, – teigė Goethe’s instituto Lietuvoje vadovė.

Projekto rengėjų manymu, Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje žymi reikšmingą geopolitinį pokytį, susijusį su platesnėmis transformacijomis ir skirtingais istoriniais naratyvais. Invazija glaudžiai siejasi su politiniu aplaidumu ekologijos ir ekonomikos plotmėse, nekritišku bendradarbiavimu su autoritariniais režimais – ypač energetikos sektoriuje – ir stiprėjančia neskaidrių (dez)informacinių technologijų įtaka. Projektas taip pat išryškina sparčią vertinimų bei pozicijų kaitą, globalių procesų tarpusavio susietumą, kultūrinius konfliktus ir nuogąstavimus, kurie neišsitenka vien karinėje dimensijoje.

Dvi dienas trukusį simpoziumą Berlyne sveikinimo kalbomis atidarė Akademie der Künste prezidentas Manos Tsangaris, Goethe’s instituto generalinis sekretorius Johannes Ebert, Akademie der Künste Programų vadovė Johanna M. Keller, Goethe’s instituto Lietuvoje vadovė Anna Maria Strauß ir Šiuolaikinio meno centro vadovas Valentinas Klimašauskas.

Pirmosios dienos simpoziumo šerdis buvo poeto, eseisto ir akademiko Tomo Venclovos pranešimas „Karas ir kultūra: XXI-ojo amžiaus problemos“, po kurio buvo rodomas trumpametražis režisieriaus Oleksiy Radynski eseistinis kelio filmas „Kur baigiasi Rusija“, sukurtas 2023 m.

Antrąjį pranešimą tema „Elementariojo kolonializmo nekropolitika: nuo mechaninio iki dekolonijinio solidarumo“ skaitė Svitlana Matviyenko – Kanadoje dirbanti akademikė, tyrinėjanti kibernetinį karą, postkolonializmą. Po pranešimo vyko diskusija „Karo pėdsakas: ekologinės grėsmės ir infrastruktūros militarizavimas“, kurioje dalyvavę akademikai, tyrėjai Nabil Ahmed, Philipp Goll ir Svitlana Matviyenko dalijosi mintimis apie tai, kad aplinka nėra pasyvus vykstančių karų ir įvairių formų kūnų ir žemių išnaudojimo fonas, kad ji kuriama pasitelkiant iš prigimties karingus išteklių gavybos ir energijos kontrolės metodus bei juos įgalinančius geopolitinius įsivaizdavimus. Diskusiją moderavo tyrėja Asia Bazdyrieva.

Antroji simpoziumo diena buvo skirta diskusijoms. Pokalbį „Meno strategijos kaip atsakas į militarizaciją“ su teatro ir operos režisiere, aktyvia kibernetine aktyviste Magda Szpecht ir fotografu bei videomenininku Tobias Zielony moderavo Šiuolaikinio meno centro kuratorė Virginija Januškevičiūtė.

Diskusijoje „Karo vaizdai: technologinis smurtas, estetika ir archyvas“, kurią moderavo „Junge Akademie“ vadovė Clara Herrmann, dalyvavę menininkai Maithu Bùi, Anna Engelhardt (slapyvardžiu pasivadinusi videomenininkė ir rašytoja) ir Ali Akbar Mehta kalbėjo apie tai, kokias naujas strategijas kuria menininkai, pasineriantys į skaitmeninių vaizdų režimus, neskaidrias informacines sistemas ir simuliacijas, kad pasipriešintų karo ir jo reprezentacijos pasauliui; kaip meninės vizualinės praktikos, archyvai, tyrimai ir spekuliacijos gali būti panaudotos siekiant atskleisti paslėptą hibridinių karų logiką ir perteikti nepasakotas istorijas bei dalijosi asmenine patirtimi.

Trečioji diskusija buvo skirta temai „Militarizacija ir jos poveikis visuomenei“, kurioje iš skirtingų jos dalyvių perspektyvų – sociologės Teresa Koloma Beck, menininkų Deimanto Narkevičiaus ir Nataschos Sadr Haghighian bei istoriko Felix Ackermann – buvo aptariami kultūriniai ir visuomeniniai militarizacijos padariniai Europos istorijos ir pasaulinių santykių kontekste. Diskusijos metu buvo nagrinėjamas ir meno vaidmuo atskleidžiant sudėtingas karinių struktūrų, socialinės dinamikos ir individualių patirčių sąsajas, apmąstant, kaip šios sąsajos formuoja mūsų supratimą apie šiuolaikinę tikrovę. Diskusiją moderavo tarptautinio saugumo ekspertė, poetė ir rašytoja Eglė Elena Murauskaitė.

Paraleliai pranešimams ir diskusijoms abi dienas buvo rodoma filmų programa, į kurią buvo įtrauktas ir Deimanto Narkevičiaus 2008 m. sukurtas trumpametražis filmas „Nesprogusios bombos poveikis“ (The Dud Effect).

Simpoziumą uždarė Linos Lapelytės muzikinis performansas „Instrukcijos medžio drožėjams ir kitos dainos“.

Informaciją parengė Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskytė.