Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024 baigėsi – tegyvuoja Sezonas!

„Kitas tas pats“ – taip vadinome Lietuvos sezoną Prancūzijoje 2024. Kartu su Prancūzijos atgarsiais Lietuvoje sukūrusį šimtus galimybių pamatyti, išgirsti, pažinti vieni kitų istoriją, kultūrą, aktualųjį meną, šiandienos vertybes ir europinę tapatybę, kartu diskutuoti apie ateities vizijas“, – apibendrino Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 komisarė Virginija Vitkienė, šiandien pristatydama Sezono rezultatus.

Skirtingų šalių Sezonų tradicija, kurios tikslas – supažindinti su kitos šalies kultūra, istorija bei tapatybe, Prancūzijoje puoselėjama tris dešimtmečius. Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024 vyko pernai nuo rugsėjo 12 iki gruodžio 12 dienos.

Į 92 dienas trukusį Sezoną įsitraukė daugiau nei 300 menininkų ir kultūros profesionalų,  dalyvavusių daugiau nei 650-yje renginių, kuriuos aplankė daugiau nei 950 000 žiūrovų 80-tyje Prancūzijos miestų. Bendra komunikacijos priemonėmis pasiekta auditorija viršijo 35 milijonus kontaktų.

„Prancūzams padarėme įspūdį tiesiog būdami savimi, nevengdami jautrių ir skaudžių mums temų, stebinome drąsa eksperimentuoti, tuo pačiu parodėme mokantys kurti šventę ir džiaugsmo atmosferą,“ – sakė Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Austė Zdančiūtė.

Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 programa buvo kuriama mezgant partnerystes tarp abiejų šalių menininkų, meno įstaigų bei institucijų, siekiant ilgalaikio bendradarbiavimo.

Anot Lietuvos kultūros instituto vadovės Julijos Reklaitės, institutui tai buvo didžiausias kada nors organizuotas šalies pristatymo užsienyje projektas – iššūkis, kurio dydį ir poveikį buvo sunku įsivaizduoti ir prognozuoti.

„Susitikimuose su prancūzų kultūros profesionalais buvo kalbama apie energiją, apie naujas idėjas, apie tai, kokia dinamiška mūsų scena, daug kam tai tapo atradimu. Labai džiaugsiuosi, jei Prancūzijos kuratorių, programų sudarytojų akiračiuose atsiras daugiau meno iš Lietuvos, kuris natūraliai įsilies į grupines parodas, planuojamas programas, scenos menų ar kino festivalius ne specialiomis progomis ar dėl egzotikos, o dėl platesnio ir gilesnio pažinimo. Toks abipusis mūsų ir prancūzų tarpusavio pažinimas, kultūros projektų suteikta platforma skleisti žinias apie Lietuvą ir regioną, mūsų atsparumą, yra dar aktualesnis šių dienų geopolitiniame kontekste“, – pabrėžė J. Reklaitė.

Kas laukia po Sezono?

Viktoro ir Danguolės Butkų bei MO muziejaus donacijos dėka Pompidou meno centro nuolatinę kolekciją papildė 12 šiuolaikinių ir istorinių Lietuvos menininkų kūriniai. MO muziejus su Pompidou meno centru 2028 metais planuoja surengti bendrą parodą Lietuvoje.

Lietuvos Nacionalinio muziejaus pastangomis bei Kazio Varnelio sūnaus dėka vieną K. Varnelio kūrinį Pompidou meno centrui padovanojo lietuvis kolekcininkas iš JAV Jonas Dovydėnas.

Paryžiaus Sorbonos ir Vilniaus universitetai užmezgė ilgalaikį bendradarbiavimą mokslo ir tyrimų srityje.

Paroda „Sienos yra naktiniai gyvūnai“ – sėkmingo „Palais de Tokyo“, „KADIST Paris“ ir Šiuolaikinio meno centro (Vilnius) bendro darbo rezultatas. Šio projekto paroda šiemet bus pristatoma Šiuolaikinio meno centre Vilniuje.

Nidos meno kolonija ir Fondation Camargo rengia antrąjį Sezono metu įgyvendinto projekto, skirto kraštovaizdžiui, aplinkai ir geologijos istorijai etapą, kurio tikslas – sustiprinti šešių Lietuvos ir Prancūzijos partnerių ryšius 2025–2026 m.

Prancūzijos Ardešo regione vykusioje rezidencijoje „Flux Sensibles“, kur tyrinėjami žmogaus ir jo aplinkos ryšiai, viešėjo lietuvių menininkės Agnė Jonkutė ir Daina Pupkevičiūtė. Parodos atidarymas sulaukė ypač didelio publikos susidomėjimo. Šiuo metu rengiamas „Flux Sensibles“ projekto katalogas, skirtas bendroms lietuvių–prancūzų parodoms bei Ardešo kalnų regioninio gamtos parko ir Lietuvos nacionalinio parko partnerystei pristatyti.

Antano Sutkaus, Svajonės ir Pauliaus Stanikų bei Audros Vau paroda „Sulaikytas kvėpavimas“ sudomino publiką apmąstomomis pasipriešinimo ir savigydos temomis. Šiemet  Antano Sutkaus archyvas bus pristatomas kartu su Giacometti institutu, o Svajonės ir Pauliaus Stanikų instaliacija galimai papildys nuolatinę Pompidou meno centro kolekciją.

Lietuvos audėja ir keramikė Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė rezidencijos metu rengė sodų rišimo dirbtuves. Po atviru dangumi sukurtas kolektyvinis kūrinys „Pasaulio medis“. Sodai ir toliau bus eksponuojami Prancūzijoje.

Projektas „Čiurlionio sapnai“ sausio pabaigoje pristatytas Vilniaus šviesų festivalio metu, šiuo metu svarstoma apie būsimus bendrus projektus ir kitų metų festivalyje „Video Mapping“.

Dešimt lietuviškų trumpametražių filmų prancūzų publikai buvo pristatomi prieš kino seansus, platformoje „Brefcinema“ ir Bresto trumpametražių filmų festivalyje. Trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ atrinkti šeši filmai prieinami internetinėje kino platformoje „Brefcinema“ Prancūzijos, Šveicarijos, Belgijos ir Liuksemburgo auditorijoms iki 2025 m. birželio 10 d., o keturis jų bus galima pamatyti kino salėse, prieš ilgo metro filmų seansus iki 2026 m. lapkričio 27 d.

Rusijos agresija Ukrainoje paskatino iš naujo kelti tapatybės ir sienų klausimus, taip pat kultūros ir meno srityse. Diskusijoje aptartas muziejų vaidmuo karo sąlygomis Europoje, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvai. Planuojamas bendradarbiavimas ir profesiniai mainai tarp Luvro ir Lietuvos nacionalinio muziejaus.

Bendradarbiaujant „Vaikų žemei“ ir knygų mugei „Salon du livre et de la presse jeunesse en Seine-Saint-Denis“, šeši jauni Lietuvos talentai, lydimi prancūzų menininkų, sukūrė šešis unikalius komiksus, įkvėptus lietuviškų mitų. Buvo atspausdinta 500 leidinio kopijų, pristatytų Montreuil knygų mugėje, kur sulaukė didelio pripažinimo dėl savo originalumo. Komiksai šiemet jau pristatyti Angulemo festivalyje.

Festivalis „Jazzdor“ planuoja 2025 m. Vilniaus džiazo festivalyje pristatyti prancūzų grupes.

Bendradarbiavimas tarp „Naujojo Baltijos šokio“ ir „actoral“ festivalio tęsiasi ir po Lietuvos sezono Prancūzijoje.

Bendradarbiaudamas su Klaipėdos lėlių teatru, prancūzų režisierius Renaud Herbin įkvėpimo sėmėsi iš šio Lietuvos miesto istorijos ir sukūrė universalią mikro-panoraminę freską, sudarytą iš įvairių pasakojimų. Spektaklį planuojama rodyti tarptautiniuose lėlių teatro festivaliuose 2025 m. „FMTM Charleville-Mézières“ ir „Figurenfestival Erlangen“.

„L‘Atelier de Paris CDCN“, bendradarbiaudamas su Lietuvos šokio informacijos centru, pristatė jaunus Lietuvos choreografus. „L‘Atelier de Paris/CDCN“ ir Lietuvos šokio informacijos centras planuoja toliau plėtoti partnerystę ir tęsti bendradarbiavimą.

Naujus kūrinius Sezonui sukūrė: Lina Lapelytė, Emilija Škarnulytė, Eglė Budvytytė, Tadas Černiauskas, Svajonė ir Paulius Stanikai, Ilona Miknevičiūtė, Greta Kardišiūtė, Andrejus Polukordas, Milda Varnauskaitė, Jurga Daubaraitė, Jonas Žukauskas, Aistė Ambrazevičiūtė, Andrius Arutiunian, Anastasija Sosunova, Donatas Bielkauskas, Kristijonas Lučinskas, Tadas Šimkus, Marija Baranauskaitė Liberman, Izabelė Kuzelytė, Konstantin Kosovec, Elena Kosocovec, Indrė Puišytė-Šidlauskienė, Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė (Bitė) ir Rasa Gelcienė, Matas Samulionis, Neda Rimaitė, Viktorija Antonovič, Linas Kaziulionis, Monika Dirsytė, Agnė Jokšė, Marija Olšauskaitė, Robertas Narkus, Nomeda ir Gediminas Urbonai, Vytautas Žarnauskas, Matas Nakrošis, Vytautas Michelkevičius, Elena Selena, Jūra Elena Šedytė, Migluma, Linas Rimša, Neringa Greičiutė, Laima Arlauskaitė bei kiti.

Per dvejus metus Prancūzijoje išleista 14 lietuvių autorių knygų vertimų į prancūzų kalbą. „Kryptingas darbas su Prancūzijos leidyklomis besiruošiant Sezonui bei pasklidęs garsas apie Sezoną padėjo lengviau užmegzti ilgalaikes partnerystes. Vertimų į prancūzų kalbą gausa – tai akivaizdus didelių šalies kultūros pristatymo projektų prasmės įrodymas“, – pabrėžė Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.

Lietuvos sezoną Prancūzijoje įgyvendino Lietuvos kultūros institutas ir Prancūzų institutas Paryžiuje, buvo atsakingi už abiejų šalių meno kūrėjų ir organizacijų įtraukimą ir Sezono programos parengimą bei komunikaciją Prancūzijoje.

Jei kiltų klausimų, kreipkitės: Rasa Jakilaitienė, Žinių ir komunikacijos vadovė, Lietuvos kultūros institutas, +370 616 05603 rasa.jakilaitiene@lithuanianculture.lt