Klermono-Ferano mieste Prancūzijoje pristatyta trijų Lietuvos menininkių paroda „Tarpsmas“

„Meno parko“ parengta informacija

Parodos atidarymas vyko rugsėjo 20 d. Chapelle de l’Oratoire (laikrodžio koplyčioje), 14 Rue de l’Oratoire, Clermont-Ferrand, Prancūzija.

Galerija „Meno parkas“ Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 proga pristatė trijų Lietuvos menininkių Aistės Ambrazevičiūtės, Patricijos Gilytės ir Simonos Žemaitytės videoinstaliacijų parodą „Tarpsmas“. Projekto partnerė VIDEOFORMES (FR) pakvietė bendradarbiauti unikalioje ir kultūriškai svarbioje Clermont-Ferrand‘o erdvėje – Chapelle de l’Oratoire (Laikrodžio koplyčioje), kuri jau nuo 1992-jų yra žinoma ir naudojama kaip tarpdisciplininė kūrybos laboratorija, skaitmeninio ir eksperimentinio meno pristatymo ir populiarinimo vieta.

Parodoje tiriamos tapimo, pokyčio būsenos – menininkės gilinasi į gamtos ir žmonijos santykio temas, ypač ten, kur trinasi ribos tarp skaitmeninio ir realaus, gyvo ir nebe (ar „vis dar ne“). Pati istorinė koplyčios erdvė, atsiverdama šiuolaikinio meno formoms, antrina temai bei leidžia kūrinių prasmėms mutuoti ir skleistis.

Aistės Ambrazevičiūtės kūrybinių tyrinėjimų laukas – eksperimentinė architektūra. Vizuali jos išraiška tikras menininkės dėmesingumo gamtai atspindys – besivystantys, tarsi gyvi organizmai tampa tobula iliuzija įtraukiančia žiūrovus į begalinį alternatyvų mikropasaulį. Patricijos Gilytės videoperformansuose ir instaliacijose pasitelkiant eglės medžio simboliką kritikuojamas vartotojiškumas, stebimi ekologinės katastrofos ženklai, kartu niekad nepaleidžiant žmogaus ir medžio, kultūros ir gamtos sąsajų. Tuo tarpu Simonos Žemaitytės tiriamas gyvybės ir mirties laukas. Projekte pristatoma dalis menininkės doktorantūros darbo „Mirtis, mirimas ir vaizduotė“ – videofilmas „Natiurmortas“. Futuristiškame, netolimoje ateityje besivystančiame siužete beveik pavyksta įgyvendinti per amžius išsvajotą nemirtingumo projektą.

Šiuolaikinį feministinį diskursą atspindinčiuose kūriniuose su rūpesčiu žvelgiama į pasaulį. Autorių tyrinėjama skaitmeninio ir realaus pasaulių sankirta yra ypač aktuali sparčios technologinės pažangos eroje: atrandamas santykis su skaitmenine erdve ir dirbtiniu intelektu, žiūrovai skatinami permąstyti savo tikrovės suvokimą ir technologijų vaidmenį.

Galimybė menininkams parodyti savo kūrinius VIDEOFORMES kontekste yra reikšminga dėl jos ilgamečių videomeno populiarinimo tradicijų ir išvystytos auditorijos. 1984-aisiais įkurta organizacija yra pristačiusi tokius autorius kaip Nam June Paik, Bill Viola, John Sanborn, Regina Hübner, Gary Hill. O 2024-aisias Lietuvos sezono Prancūzijoje metu Auvergne Rhône-Alpes regiono gyventojai turės galimybę susipažinti su kitoje kultūrinėje terpėje subrendusia menine kalba, atliepiančia sezono temą – „Kitas tas pats“, empatiją ir žmogiškumą budinančia lietuvių autorių Aistės Ambrazevičiūtės, Patricijos Gilytės ir Simonos Žemaitytės kūryba.

Paroda yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis. Sezoną organizuoja Lietuvos kultūros institutas kartu su Prancūzų institutu Paryžiuje.

Parodos laikas: 2024 09 20–2024 10 06
Parodos organizatoriai: galerija „Meno parkas“, VIDEOFORMES
Parodos kuratoriai: Airida Rekštytė, Gabriel V. Soucheyre, Arvydas Žalpys