Liepos 24 d. Japonijos Fujino Shinobara maldykloje MMLAB (Meno ir mokslo laboratorija) pristatė kompozitorės Agnės Matulevičiūtės ir choreografo Pawelo Sakowicziaus garso instaliaciją su choreografiniais elementais „Sayonakidori” (liet. – „Lakštingala“). Tai – ne tik pirmasis MMLAB susitikimas su Japonijos publika, bet ir beveik tris savaites trukusio kūrybinio vizito Japonijoje rezultatas, kurio metu kūrėjai tapo pirmaisiais MiSHŌ Fujino rezidencijos dalyviais bei susipažino su įvairiomis kultūros institucijomis ir menininkais.

Pasiruošimas premjerai

 Instaliacija „Sayonakidori” buvo sukurta atliekant meninį tyrimą muzikiniam performansui (režisierė ir kompozitorė Agnė Matulevičiūtė, choreografas Pawelas  Sakowiczius) , kurio premjera Lietuvoje įvyks 2025 m. kovo mėnesį. Japonijoje pristatytos instaliacijos garsas bus pritaikomas ir performanse, inspiruotame Nijō pilies „lakštingalų grindų“, kurių girgždesys panašus į paukščių balsus. Pasivaikščiojimas „lakštingalų grindimis“ įkvėpė menininkę A. Matulevičiūtę sukurti kūrinį pastatui, grojant juo kaip muzikiniu instrumentu: paukščių balsų garsus skleidžiančiomis grindimis, durimis, langinėmis ir kitais architektūros elementais.

Talkinant scenos menų kritikui Yoshida Yukihiko, tradicinių kowakamai šokių šokėjai Keika Wakayagi ir LR kultūros atašė Japonijoje Gabijai Čepulionytei, menininkams buvo suteiktas išskirtinis leidimas apsilankyti unikalios architektūros Nijō pilyje nedarbo metu ir įrašyti „lakštingalų grindų“ skambesį. 

„Nijō pilies garsas mane sužavėjo pirmą kartą pėdomis palietus šios pilies grindis – iš karto priėmiau šį pastatą kaip instrumentą. Šio kūrinio tyrimo metu aplankius daugiau pilių įsitikinau, kad kiekvienas lakštingalų koridorius – unikalaus girgždesio, – sakė A. Matulevičiūtė. – Labiausiai mane įkvepia tai, kad apie „lakštingalų grindis“ kalbama kaip apie mitą – tai galėjo būti apsaugos sistema, padedanti apsiginti nuo įsibrovėlių, ar tiesiog neintencionali architektūrinė klaida. Bet šis mitas vis tiek yra kažkieno užrašomas ir pasakojamas kaip istorija. Toks dualumas atveria ypač plačius ir įdomius kontekstus, temas performanso kūrimui (saugumą, mitą, ribas tarp žmonių, kito baimę).“ 

 Lietuviškos kultūros oazė

Kuriant instaliaciją „Sayonakidori” bei atliekant meninį tyrimą performansui, MMLAB kūrėjai dalyvavo MiSHŌ Fujino rezidencijoje. Neseniai duris atvėrusi Vikos Mnozinos  Hashimoto ir Kohei Hashimoto kuruojama rezidencija išskirtinai orientuojasi į lietuvių kūrėjus. MMLAB menininkams teko garbė pradėti MiSHŌ rezidencijos istoriją tapus pirmaisiais jos rezidentais.

„Visada yra nepaprastai įdomu stebėti reiškinių gimimo procesus – pirmuosius žingsnius, menininkų prisistatymą vietos bendruomenei. Tikiu, kad MiSHŌ iniciatyva sėkmingai augs, o Vikos ir Kohei entuziazmas prisidės prie lietuviškos kultūros sklaidos Japonijoje“, – sakė MMLAB prodiuserė Rusnė Kregždaitė. 

Dirbdami MiSHŌ, MMLAB menininkai turėjo galimybę susipažinti su ypač kūrybinga vietos bendruomene, kuri buvo pakviesta į garsinį pasivaikščiojimą su A.Matulevičiūte bei turėjo galimybę dalyvauti P.Sakowicziaus  šokio kūrybinėse dirbtuvėse. 

„Buvo labai įdomu vesti judesio užsiėmimą Fujino bendruomenei, nes jame dalyvavo skirtingų kartų žmonės. Man labai patiko matyti mamas, mažus vaikus ir vyresnius žmonės vis labiau atsiveriančius užsiėmime“, – sakė P. Sakowiczius. 

 Naujos bendradarbiavimo galimybės

Liepos 9-29 d. kūrybinio vizito Japonijoje metu MMLAB atstovai A. Matulevičiūtė, R. Kregždaitė ir P. Sakowiczius siekė išnaudoti visas galimybes susitikti su kultūros lauko atstovais bei organizacijomis. Susitikimų metu susipažinta su menininkais, jų darbais bei kūrybiniais procesais, dalintasi kūrybine patirtimi, aptartos bendradarbiavimo galimybės, analizuoti Japonijos kultūros politikos ir viešojo finansavimo aspektai. 

 MMLAB kūrėjai buvo įkvėpti turtingos Japonijos kultūros – vienas įsimintiniausių susitikimų įvyko su profesoriumi Yoshida Yukihiko ir tradicinių kōwakamai šokių kūrėja ir atlikėja Keika Wakayagi. Kōwakamai – šimtametes tradicijas turintis šokio menas, kurio tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Keika Wakayagi šio šokio buvo mokoma savo tėčio ir senelio, jos šeima šokio paslaptis saugo daugiau nei 700 metų. Artimiausiu metu menininkė bus paskelbta Japonijos gyvuoju nacionaliniu turtu – tai statusas, kuris suteikiamas labiausiai nusipelniusiems senųjų menų atstovams, vienu metu šį statusą gali turėti 116 asmenų visoje Japonijoje. 

„Japonija yra unikali ir įkvepia jautriu, giliu požiūriu. Atrodo, kad viskas šioje šalyje turi tam tikrą reikšmę, nieko nėra šiaip sau ir visai nesvarbu, šviesu tai ar tamsu, – sakė A. Matulevičiūtė. – Mane itin įkvepia susijungimas su giliomis tradicijomis, jų interpretavimas, permąstymas, bet tuo pačiu tai primena tam tikras pasakas, mitus, kai turi galimybę pasirinkti, tikėti tuo ar ne. Ypač įdomu žvelgti į šiuos kontekstus iš šiuolaikinio žmogaus-kūrėjo perspektyvos.“

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, asociacija LATGA, Vilniaus miesto savivaldybė. Projekto partneriai: Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje, MiSHŌ rezidencija