Šią savaitę Geto kovotojų namo muziejuje Izraelyje atidaryta Dovilės Dagienės paroda „Augalų atmintis“, kurią aplankyti bus galima ištisus metus. Kaip rašoma Lietuvos kultūros atašė Izraelyje Elenos Keidošiūtės pranešime, Lietuvos menininkės ir fotografės kūriniai jau ne kartą buvo pristatyti užsienio auditorijoms, tačiau čia jie yra eksponuojami pirmą kartą ir jau susilaukė dėmesio pagrindiniuose Izraelio naujienų portaluose.

Parodoje, kuruotoje Lilach Efraim, eksponuojami 24 chlorofilo atspaudai. Tai ypatingas procesas, kurio metu dirbdama su organiniais fotografijos procesais, o vaizdui sukurti pasitelkiama fitografiija (gr. phyton – augalas, grapho – rašau). Autorės darbuose augalų lapai naudojami kaip medžiaga, ant kurios perkeliamos archyvinės Vilniaus vaikų fotografijos. Fotografijose – vaikystės atspindžiai, rasti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyve. Pokario metais, po Vilniaus geto likvidavimo, tokios fotografijos, lyg nuo medžių nukritę lapai, klajojo kiemuose ir gatvėse. Iš įrėmintų lapų į mus žvelgia skaudžios praeities šešėliai, neišsipildę likimai ir svajonės. Šiame pasakojime augalai tampa savitais laiko ir atminties paminklais. 

Menininkė pasakoja, kad „idėja spausti fotografijas ant augalų lapų gimė dirbant su augalų atminties tema, kuomet archyvuose susidūriau su botaniko Jokūbo Movšovičiaus istorija. J. Movšovičius buvo žydų kilmės botanikas, dirbęs Vilniaus universitete. Prieš karą jis apsigynė disertaciją, kurioje tyrinėjo Panerių pievų augaliją. Karo metais jaunam mokslininkui teko slapstytis botanikos sode. Esama liudijimų ir istorijų, kad karo metu iš Vilniaus geto į botanikos sodą jis yra atvežęs ir žydų vaikus. Atrodo, jam buvo svarbu vaikams parodyti sodą ir augalus, tarsi suteikti jiems galimybę atsigauti nuo karo siaubo. Ši istorija mane įkvėpė archyvuose ieškoti vaikų veidų. Augalo ir vaiko santykis yra gana įprastas žmonių kultūroje. Apie vaikus mes dažnai kalbame kaip apie gėles, apie augalus, apie ateities pažadą… Ir čia mes susiduriame su karo siaubu, kuris sustabdo tą augimą… Ir sustabdo gyvenimus…“ 

Muziejaus direktorius Yigal Cohen teigė, kad „muziejus labai džiaugiasi galėdamas pristatyti šią ypatingą parodą, kuri tokia unikalia menine prieiga atskleidžia žydų bendruomenės istoriją Holokausto metu, tiek bendrai, tiek konkrečiai Lietuvoje. Augalai, kurie simbolizuoja gyvenimą ir augimą, tampa puikia metafora, padedančia pasakoti Vilniaus žydų istorijas. Ši unikali paroda yra priminimas apie žydų stiprybę ir ilgaamžiškumą. Aš labai viliuosi, kad ji įkvėps ir paskatins diskutuoti bei giliau pažinti Lietuvos žydų istoriją beigi dažniau pasitelkti meną atminti istorinius žydų tautos įvykius“.  

Geto kovotojų namo muziejus, arba Itzhako Katzenelsono Holokausto ir žydų pasipriešinimo paveldo muziejus – pirmasis Holokausto istorijai skirtas muziejus pasaulyje. Jame pirmą kartą įvyko ir dabar jau tradicinė kasmetinė Holokausto aukų paminėjimo ceremonija Izraelyje. 1949 m. įkurta atminties institucija pasakoja Holokausto ir Antrojo pasaulinio karo istoriją, pabrėždama drąsą, dvasios triumfą ir neįtikėtiną išgyvenusiųjų pasiryžimą kurti gyvenimus iš naujo naujoje išsvajotoje Izraelio valstybėje. Muziejus rado vietą Vakarų Galilėjoje, klestinčio kibuco ir jo bendruomenės širdyje.   

Lietuvos ambasados Izraelyje ir Lietuvos kultūros instituto dalinai finansuotą parodą galima bus apžiūrėti iki kitų metų birželio.