Gegužės 20-25 d. Sakartvele įvyko pirmasis Lietuvos – Sakartvelo kultūrų forumas „Praeities ryšiai, ateities perspektyvos“. Pagrindinis jo tikslas – apčiuopti ir įvardinti abi tautas siejančias kultūrines gijas ir megzti tolimesnius kultūrinius ryšius. Forumą organizavo ir prie jo prisidėjo nemažai kultūrinių organizacijų iš abiejų šalių – prof. Vido Kavaliausko lietuvių kalbos ir kultūros centras Sakartvele, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos ambasada Sakartvele, Lietuvos ir Sakartvelo draugystės ambasada, Klaipėdos universitetas, Vilniaus kolegija, Šota Rustaveli kino ir teatro universitetas Tbilisyje ir kt. Per šešias forumo dienas įvyko vienuolika renginių, analizuojančių abiejų tautų kultūrų sąsajas teatre, fotografijoje, kine, literatūroje.

Pirmąją dieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno ir mokslo prorektorė, teatrologė dr. Ramunė Balevičiūtė skaitė pranešimą „Atjaunėjęs Lietuvos teatro veidas: nuo režisieriaus autoriteto iki bendros kūrybos“, kuriame apžvelgė neseniai įvykusius ir tebevykstančius Lietuvos scenos mene. Kartvelų fotografas Guram Tsibakhishvili pranešime „Kaip pajusti Lietuvą per fotografiją“ forumo svečiams pristatė savo žvilgsnį į Lietuvą, pabrėždamas, kad sovietmečiu Lietuva kartvelams buvo labiausiai vakarietiška valstybė.

Antrąją forumo dieną kino režisierius Artūras Jevdokimovas pranešimo „Sakartvelas lietuvių kine“ susirinkusiai auditorijai parodė Algimanto Maceinos „Tbilisi 89”, Artūro Jevdokimovo „Aukštyn upe“ (1992), Audriaus Stonio „Raminas“ (2011), Artūro Jevdokimovo „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“ (2023) filmų ištraukas. Istorijomis apie filmų kūrybinį procesą dalijosi režisierius, prodiuseris, filmo „Aukštyn upe“ scenarijaus bendraautorius Giorgi-Ramaz Sulakauri ir scenaristas, filmo „Raminas“ scenarijaus bendraautorius Beso Odišaria.

Pranešime „Įveikti barjerai. Poezija kaip pažinimo būdas“ poetai bei vertėjai Greta Ambrazaitė ir Dominykas Norkūnas prisiminė, kaip 2021 m. gimė dvikalbė poezijos antologija „Aidintys/ექო“, kurioje lietuvių skaitytojams buvo pristatyta dešimt ryškiausių jaunųjų Sakartvelo poetų kūryba.

Literatūros temą pratęsė „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasados“ organizuotas Lietuvių literatūros fondo Sakartvelo nacionalinėje parlamentinėje bibliotekoje atidarymas. Šios iniciatyvos dėka, kartu su įvairiomis Lietuvos leidyklomis buvo padovanota daugiau nei šimtas lietuvių autorių knygų. „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasada“ Lietuvoje organizuoja Sakartvelo kino festivalį ir taip pat yra atidarę Sakartvelo literatūros fondą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kuriame šiuo metu yra virš 270-ies kartvelų rašytojų knygų.

Trečiąją forumo dieną vyko bene įspūdingiausias renginys – Antano Vienuolio legendos, sukurtos kartvelų liaudies motyvais „Užkeiktieji vienuoliai“ skaitymas Kazbeko papėdėje. Šią legendą perskaityti lietuvių bei kartvelų kalbomis buvo sena, prieš pora metų mirusio, „Lietuvių kalbos ir kultūros centro“ Sakartvele įkūrėjo, prof. Vido Kavaliausko svajonė. Ją įgyvendino daugiau nei keturiasdešimt skaitovų, kartu su lietuvių aktoriumi Vladu Bagdonu bei Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Sakartvele Andriumi Kalindra.

Kitas forumo dienas vyko renginiai, skirti teatro režisieriui Eimuntui Nekrošiui atminti. Jų metų Šota Rustaveli kino ir teatro universitete buvo parodyti spektaklių „Pirosmani, Pirosmani“ bei „Makbetas“ vaizdo įrašai, o taip pat teatrologo Audronio Liugos sukurti trys dokumentiniai filmai – „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“, „Nutolinti horizontą“ ir „Tėvo kėdė“. Taip pat universitete vyko aktoriaus Vlado Bagdono aktorinio meistriškumo pamoka.

Lietuvą su šiuo universitetu sieja ilgametė draugystė. Jame yra studijavę Lietuvos kino režisieriai Artūras Jevdokimovas, Vytautas V. Landsbergis, Algimantas Maceina ir kt. Šiais metais, universiteto rengiamame teatro etiudų festivalyje, dalyvavo aktorius, režisierius ir pedagogas Valentinas Masalskis kartu su savo kurso LMTA Klaipėdos fakulteto teatro studentais. Kitais metais Šota Rustaveli kino ir teatro universiteto leidykla planuoja į kartvelų kalbą išversti ir išleisti R. Balevičiūtės ir R. Marcinkevičiūtės knygą „Contemporary Lithuanian Theatre. Names and Performances“. Taip pat planuojami ir kiti bendradarbiavimo projektai su LMTA.

Forumo sėkmė parodė, kad šis projektas yra svarbus ir reikalingas abiejų šalių kultūrinių ryšių stiprinimui bei kultūrinės diplomatijos kūrimui, ypatingai dabartinių Sakartvelo politinių įvykių kontekste. Kitais metais forumas bus skirtas M. K. Čiurlionio 150-mečiui ir Lietuvos baleto 100-mečiui paminėti.